Oviedo universitetas tapo švietimo inovacijų centru, pradedant 16-ąjį tarptautinį Inovacijų Švietime Konferenciją šį ketvirtadienį. Pabrėžiant ateities orientaciją aukštojoje mokykloje, simpoziume susirinko daugiau nei 500 akademinių specialistų.
Renginį, kurį organizavo Mokytojo rengimo ir švietimo fakultetas, padėjo Ugdymo tyrimų ir inovacijų instituto (INIE) vadovavimas. Į konferenciją atvyko orumo svečiai, tokie kaip prorektorius mokslo politikai Pedro Alonso; INIE direktorė Lourdes Villalustre; fakulteto dekas Celestino Rodríguez; universitetų ir švietimo įtraukties bei inovacijos generalinis direktorius Cristina González ir David Artime.
Renginio tema „Ateities universiteto vizija” nagrinėjant, dalyviai gaus specialistų iš daugiau nei 50 nacionalinių ir tarptautinių institucijų įžvalgas. Numatyti 238 ekspertų pristatymai žvalgysis į pirmaujančias metodikas, mokymo technikas, bei prasmingą naujų technologijų, kaip dirbtinis intelektas, vaidmens švietime integraciją bei mokymosi vertinimą su ypatingu akcentu į mokslo vertinimo mokymosi procesų ir tvarios integracijos į vaidmenį.
Atveriant pranešimą, vadovaujantis konferencijos pirmaisiais žodžiai Davinia Hernández, iš Pompeu Fabra universiteto Barcelonoje, gilinosi į tai, kaip dirbtinis intelektas revoliucionuoja mokymosi vertinimą ir formuoja švietimo strategijų ateitį.
Užbaigiant konferenciją su uždarymo žodžiais, Dekanas Celestino Rodríguez ketina ištirti inovacijų ir tyrimų svarbą, teigdamas, kad jie svariai prisideda prie švietimo praktikų evoliucijos ir platinimo.
Esminiai klausimai ir atsakymai:
1. Kokie pagrindiniai Ovido universiteto 16-ojo tarptautinės švietimo pažangos simpoziumo tikslai?
– Pagrindiniai tikslai yra narplinti ateities orientacinių, žengti į priekį orientuotus aukštojo mokslo metodus ir mokymo technikas, suprasti besiformuojančių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, vaidmenį švietime, ir propaguoti inovacijas ir tyrimus, kaip pagrindinius švietimo praktikų evoliucijos stipresnius.
2. Kaip dirbtinis intelektas veikia mokymosi vertinimą ir švietimo strategijas?
– Dirbtinis intelektas daro įtaką mokymosi vertinimui, siūlydama individualizuotas vertinimo procedūras, analizuodama didžiulius duomenų rinkinius tam, kad būtų suteiktos žinios apie studento pažangą ir nustatomi tobulėjimo srities. Švietimo strategijose, dirbtinis intelektas gali pritaikyti mokymosi patirtis atsinaujinančioms individualų studentų poreikiams, automatizuoti administracinius uždavinius pedagogams, ir tiekti pažangias mokymosi priemones, naudojantis technologijomis, pavyzdžiui, natūralaus kalbos apdorojimu ir mašininio mokymosi.
3. Kokių iššūkių kelia technologijų integravimas į švietimą?
– Iššūkiai apima skaitmeninės paskirstymo spartą, užtikrinant lygias sąlygas norint pasiekti teisę į technologijas, saugant studentų duomenų privatumą, užtikrinant etišką dirbtinio intelekto naudojimą, prisitaikant mokymo metodus prie technologijų be praradimo humanitarinės sąveikos ir suteikiant mokymą pedagogams efektyviai panaudoti technologijas jų moksle.
Pagrindiniai iššūkiai ir ginčai:
– Prieiga ir teisybė: Kilęs rūpestis, kad aptariami teisiniai technologiniai proveržiai galbūt nėra lygiagretūs visoms institucijoms ar studentams, galimai plėsdami išsilavinimo atotrūkį.
– Etiški klausimai: Dirbtinio intelekto naudojimas švietime sukelia debatus dėl duomenų privatumo, sutikimo, ir kaip studento informacija analizuojama ir naudojama.
– Kokybės išsaugojimas: Nors technologijos gali sustiprinti mokymą, yra skeptiška, ar jie gali pakeisti tradicines pedagogines metodus be mokymo kokybės sumažinimo.
– Mokytojų mokymas: Adekvatus profesinis tobulėjimas ir parama pedagogams naujų technologijų integravimui į jų programą yra būtina.
Privalumai ir trūkumai:
– Privalumai:
– Padidėjęs pasiekimas: Technologija gali palengvinti prieigą prie išsilavinimo nuotolinio ir nepakankamai aptarnaujamų bendruomenių.
– Individualizuotas mokymasis: Dirbtinis intelektas ir technologija siūlo galimybę skirti išskirtines mokomąsias patirtis optimizuoti studentų rezultatus.
– Efektyvumas vertinime: Automatizuoti vertinimo įrankiai gali suteikti realaus laiko atsiliepimus ir sumažinti pedagogų administracinius variantus.
– Trūkumai:
– Kaina: Naujų technologijų įgyvendinimas gali būti brangus ir išteklių intensyvus aukštojo mokslo institucijoms.
– Mokytojų priklausomybė nuo technologijų: Yra galimybė, kad pernelyg pasikliaujama technologijomis, galimai apskritai sumažinant mokytojų vaidmenį.
– Skaitmeninė negramatika: Tie ir studentai, ir mokytojai gali susidurti su staigiomis mokymuisi išnaudoti naujas technologijas išmokti veiksmingai.
Daugiau informacijos apie švietimo inovacijas ir panašius simpoziumus kaip tas, kuris vyko Ovido universitete, suinteresuoti asmenys gali rasti sekančiame nuorodoje: University of Oviedo. Ši nuoroda nukreipia į universiteto pagrindinį tinklalapį, kur galima rasti atnaujinimų apie konferencijas, simpoziumus ir institucinius naujienas. Prašome atkreipti dėmesį, kad konkretaus simpoziumo, apie kurį kalbama straipsnyje, informacija tiesiogiai prieinama pagrindiniame domeinuose, be tam tikro naršymo ar paieškos svetainėje.
The source of the article is from the blog toumai.es