Bulgarija skiria minimalius finansavimo išteklius dirbtiniam intelektui
Neseniai atliktas tyrimas atskleidžia Bulgarijos santykinai mažų investicijų į dirbtinį intelektą (DI) lygį, šviečiant jos padėtį palyginus su Europos bendraminčiais. Turint omenyje DI potencialą didžiuliai prisidėti prie pasaulinės ekonomikos, šalis susiduria su būtinybe sustiprinti savo poziciją konkurencingame skaitmeninio inovacijų lauke. Sofijos skyrėlis DI projektams iš skaitmeninimo fondu yra vos 0.62%.
Kita kartos Europos Sąjungos (NGEU) fondai skatina didžiąją dalį skaitmeninių investicijų
Pagrindinis skaitmeninimo investicijų šaltinis ES yra Kita Kartos EU instrumentas ir jo atsigavimo ir atsparumas fondo (RRF) lėšos. Šie programos sudaro iki 70% bendros investicijų sumos skaitmeninei transformacijai. Bulgarijai buvo skirta 10,18 mln. eurų iš stulbinančių 117 mlrd. eurų, numatytų NGEU skaitmeniniam valstybių narių transformacijai.
Bulgarijos padėtis dirbtinio intelekto kraštovaizdyje
Nepaisant Bulgarijos nedidelės įnašo, Italija eina pavyzdžiu, atidėjusi tvirtus 42 mlrd. eurų digitaliniam augimui. Dirbtinio intelekto svarba pabrėžiama prognozėmis, teigiančiomis, kad iki 2030 m. DI galėtų viršyti 11 trln. eurų indėlį į pasaulinę ekonomiką. Labai svarbi darbo jėgos transformacija yra vykdoma, nes dėl DI ir robotikos iki 2025 m. pasaulyje taip patikimų 60 mln. naujų darbo vietų.
Iššūkiai, kylančių Bulgarijos skaitmeninei pažangai
Tačiau kelias iki naudos, gaunamos iš DI, nėra be kliūčių. Europos Parlamento Tyrimų tarnybos ekspertai, kaip Velina Lilyanova, nustato svarbius iššūkius, įskaitant reguliavimo kliūtis, trūkstamas skaitmenines kompetencijas, mažą įmonių skaitmeninimą bei pasitikėjimo problemas.
Europos Komisijos vizija 2030 m.
Europos Komisija nustatė ambicingus tikslus 2030 m., siekdama, kad 90% MVĮ ES pasiektų pagrindinį skaitmeninio intensyvumo lygį, o 75% ES įmonių įgyvendintų technologijas, tokiomis kaip debesų kompiuterija, dirbtinis intelektas ir dideli duomenys.
Suteikiant papildomą kontekstą Bulgarijos situacijai AI plėtros srityje, svarbu paminėti, kad Bulgarija turi istoriją stiprių švietimo laimėjimų matematikos, IT ir inžinerijos srityse. Nepaisant to, šalis kovoja paversti savo išsilavinusią talentą į varomąją AI inovacijų jėgą tuo tempu, kuris atitiktų didesnių Europos ekonomikų tempus.
Svarbiausi klausimai, susiję su šia tema, apima:
– Kodėl Bulgarija atsilieka plėtojant dirbtinį intelektą?
Bulgarija gali atsilikti dėl kelių veiksnių kombinacijos, tokių kaip ribotas finansavimas, mažas rinkos dydis, protų išteklių nutekėjimas, kur talentingi asmenys emigruoja į geresnes galimybes, ir galbūt istorinis fokusavimo defectas skatinant inovacijų ekosistemas, paremtas AI technologijomis.
– Ką galima padaryti, kad pažangotų Bulgarijos dirbtinis intelektas?
Galimi veiksmai apima viešųjų ir privačių investicijų didinimą į AI, gerinant reguliavimo aplinką, skirtą skatinant inovacijas, tobulinant bendradarbiavimą tarp akademijos ir pramonės bei rengiant iniciatyvas, siekiant išlaikyti ir traukti geriausius talentus.
Pagrindiniai iššūkiai, susiję su šia tema, apima poreikį:
– Stiprinti investicijas į skaitmeninį sektorių.
– Įveikti skaitmeninių kompetencijų stoką.
– Pritvirtinti įmonių skaitmeninimą.
– Spręsti visuomenės pasitikėjimo naujomis technologijomis problemas.
Kelia kontroversijas klausimai dėl to, kaip DI gali lemti darbo vietų dislokaciją ir etinius klausimus, susijusius su AI sprendimų priėmimo procesais.
Privalumai ir trūkumai, susiję su didesniu dėmesiu AI Bulgarijoje:
Privalumai:
– Ekonominis augimas: AI gali skatinti ekonominį augimą, optimizuodama procesus ir kurdama naujus produktus bei paslaugas.
– Darbo vietų kūrimas: Ilguoju laikotarpiu AI galėtų sukurti naujų darbo vietų, ypač technologijų sektoriuose.
– Inovacijos: Tvirtas AI sektorius galėtų sustiprinti Bulgarijos vaidmenį kaip inovacijų centras regione.
Trūkumai:
– Darbo vietų dislokacija: Yra rizika, kad AI galėtų išstumti esamas darbo vietas, vedant prie didesnių bedarbių lygių tam tikrose srityse.
– Kompetencijų spraga: AI reikalauja darbo jėgos, turinčios pažangias skaitmenines kompetencijas, kurioms greitai išsivystyti gali būti iššūkis.
– Privatumo rūpesčiai: Didėjant AI naudojimui, gali kilti susirūpinimas privatumu ir duomenų apsauga.
Daugiau informacijos apie AI plėtrą Europos Sąjungoje ir strategijas, pristatytas Europos Komisijos, suinteresuotieji skaitytojai turėtų rasti naudos lankydami nuorodas į Europos Komisijos, skirtas Skaitmeninei transformacijai, politiką: policies related to Digital Transformation at the European Commission ir the official portal of the European Union. Šios nuorodos turėtų suteikti daugiau įžvalgų į tai, kaip ES nariai, įskaitant Bulgariją, planuoja naviguoti skaitmeninės inovacijų ir AI pasauliu.