Jamesas Cameronas, pasaulialgaus dėl beprotiško „Terminatoriaus“ serijos režisierius, sukėlė diskusijas apie besiformuojančias dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) galimybes ir apribojimus meno ir kino pasaulyje. Interviu, apie kurį pranešė Financial Times, Cameronas apmąstė, ar savo sąmonę turintis AGI galėtų būti laikomas dailininku, vedant žiūrovus galvoti apie dirbtinio intelekto galimybę rašyti scenarijus ir gaminti filmus. AGI reiškia dirbtinį intelektą, kuris atitinka žmogaus lygio gebėjimus.
Kalbėjimas apie dirbtinį intelektą Holivude vyksta konflikto fone, kai Holivudo rašytojų sąjunga stengiasi apsaugoti savo darbo vietas nuo dirbtinio intelekto įsiskverbimo ir grasina streikais. Staigusai, filmų prodiūceriai įžvelgia dirbtinį intelektą kaip priemonę, skirtą sumažinti laiką ir išlaidas filmų gamyboje.
Cameronas pabrėžė, jog nors dirbtinis intelektas galėtų pagreitinti gamybą automatizuodamas pakartojamus užduotis, jis negali pakeisti unikalios interpretacinės gausos, kurią atneša žmonės. Režisierius buvo tvirtas, kad Arnoldo Schwarzeneggerio pateikimas „Terminatoriuje“ yra už dirbtinio intelekto galimybių ribų. Cameronas giria aktorių spontaniškumą ir kūrybinį užsidegimą, kurį aktoriai įneša į savo vaidmenis — savybes, kurias mašinos kol kas nepajėgios pakartoti. Jis taip pat išreiškė skepsį dėl dirbtinio intelekto galimybės perduoti emocinį gilumą, kuris būdingas meninėms vaizdinėms.
Šie Camerono pastebėjimai prideda prie besitęsiančio ginčo dėl to, kiek dirbtinis intelektas turėtų būti integruotas į filmų kūrimo kūrybines procesas. Diskusija tęsiasi, kadangi dirbtinio intelekto vaidmuo įvairiose pramonėse tampa vis svarbesnis.
Papildoma aktualūs faktai:
– Kitų filmų kūrėjų, be Jameso Camerono, eksperimentavo su dirbtiniu intelektu įvairiais laipsniais, jį panaudodami užduotims, tokioms kaip CGI efektai, redagavimas ir netgi bandymai rašyti scenarijus ar komponuoti muziką filmams.
– Technologiniai pažangumai dirbtiniame intelekte lėmė programų, tokių kaip Midjourney ir ChatGPT, atsiradimą, kurios gali padėti arba potencialiai įkvėpti filmų kūrėjus ir rašytojus su idėjomis, dialogais ir siužetu.
– Be scenarijų rašymo ir gamybos, dirbtinis intelektas taip pat transformuoja kitas kino sritis, pvz., vaizdinius efektus (VFX), kur dirbtinio intelekto algoritmai gali padėti kurti realistiškesnius ir sudėtingesnius vaizdinius, kurie anksčiau reikalavo daugiau rankinio darbo.
Svarbūs klausimai ir atsakymai:
– Ar dirbtinis intelektas gali kurti meną? Nors dirbtinis intelektas gali generuoti meno rezultatus, ar jis iš tikrųjų gali būti laikomas dailininku lieka ginčytina. Jam trūksta subjektyvaus patyrimo ir ketinimų, paprastai susijusių su žmogaus dailininkais.
– Kokia yra Holivudo rašytojų sąjungos pozicija dėl dirbtinio intelekto kino srityje? Jie saugo žmonių rašytojų darbo vietas ir išreiškė susirūpinimą dėl galimo dirbtinio intelekto žmogaus darbo pakeitimo, kas galėtų sukelti ginčus, pvz., streikus.
– Kaip dirbtinis intelektas gali paveikti darbą filmų pramonėje? Dirbtinis intelektas gali automatizuoti tam tikras užduotis, galbūt vedantį prie darbo vietų perkėlimo kai kuriuose sektoriuose, tačiau galbūt sukurdamas naujas vaidmenis, susijusius su valdymu ir dirigavimu dirbtinio intelekto technologijomis.
Pagrindiniai iššūkiai ar ginčai:
– Etiški apmąstymai: Kai dirbtinis intelektas vis labiau dalyvauja kūrybinėse procesuose, kyla klausimų apie dirbtinai sukurtų turinių originalumą ir nuosavybę.
– Darbo vietų pakeitimas: Pramonės darbuotojai susirūpinę dėl to, kaip dirbtinis intelektas gali paveikti jų pragyvenimą, kuomet automatika pakeis žmogiškas vaidmenis.
Privalumai ir trūkumai:
– Privalumai:
– Dirbtinis intelektas gali apdoroti ir analizuoti duomenis greičiau nei žmonės, palengvindamas filmų gamybos priešproduciją ir po produkciją.
– Automatizuodamas pakartojamas užduotis, dirbtinis intelektas gali leisti kūrėjams sutelktis į unikalias ir inovatyvias filmų gamybos sritis.
– Dirbtinis intelektas gali sumažinti gamybos išlaidas, galbūt padarant filmų kūrimą prieinamesnį.
– Trūkumai:
– Per didelis priklausomumas nuo dirbtinio intelekto gali slopinti žmogišką kūrybiškumą ir sumažinti žmogaus kūrybiškų pastangų vertę.
– Galimas darbo praradimas profesionalams pramonėje, kuomet dirbtinysis intelektas perima tam tikras gamybos užduotis.
– Yra rizika, kad dirbtiniu intelektu sukurtas turinys gali stokoti niuansų ir emocinio gilumo, kurį sukurtų žmogiškos meno lietuvo.