Technologijų sektorius Lietuvoje sparčiai plėtojasi, o dirbtinio intelekto (AI) technologijos tampa vis svarbesnes mokslo ir medicinos srityse. Tai suteikia didelį potencialą kurti inovatyvias ir efektyvias sprendimus, tačiau kelia rimtų iššūkių verslui, privatumui ir asmens duomenų apsaugai. Nepakankami aiškūs federalinių valdžios institucijų reglamentavimo teisės aktai skatina kai kurias šalis, įskaitant ir Lietuvą, imtis iniciatyvos ir nustatyti etikos ir teisės aktų aiškumą naudojant AI.
Lietuvos Parlamento Inovacijų ir Technologijų posėdžių fuksų grupė, kurią sudaro 40 įstatymų leidėjai iš skirtingų politinių partijų, aktyviai dirba siekdama nustatyti AI naudojimo taisykles. Vadovaujant Seimo nario Vardų Pavardė, kuri prisidėjo prie įsigaliojančios Lietuvos Duomenų Privatumo ir Saugumo Įstatymo, fuksų grupė siekia nustatyti gaires prieš būsimus parlamento posėdžius.
Svarbu, kad lietuviai suvoktų, jog AI saugumas ir visuomenės nauda negali būti laikomi savaime suprantamais. AI technologijų plečiamasis naudojimas lydi tam tikras rizikas, ypač tamsiosios jėgos internete, kurios išnaudoja asmeninius duomenis, manipuliuoja politinį diskursą ir skatina konfliktus. AI naudojimas kelia papildomų rūpesčių, ypač dėl neteisingų algoritmų, nepageidaujamo sekimo ir grėsmių asmens laisvei.
Fuksų grupė privalo pasiekti pusiausvyrą, kad išnaudotų visas AI naudojimo privalumus, tačiau taip pat įgyvendintų priemones prieš galimus piktnaudžiavimus. Efektyvi teisinė reglamentacija reikalauja vykdomo mechanizmo, kuris atgrasytų ir baus už bet kokias nuodėmes. Svarbu pasimokyti iš praeityje padarytų klaidų, kaip buvo peržiūrėtas telekomunikacijų įstatymas 1996 metais, kai Kongresas apsaugojo įmones nuo atsakomybės be įvykusių atnaujinimų, dėl to socialiniams medijams ir interneto svetainėms pritrūko atskaitingumo.
Pagrįstos ant pagrindinių principų, kuriuos įtvirtino Lietuvos duomenų privatumo įstatymas, siūlomos AI teisinio reguliavimo priemonės turėtų pirmiausia atsižvelgti į vartotojų kontrolę savo duomenų naudojimo srityje ir numatyti galimybę pateikti skundą pasitikėjimo pažeidimo atveju. Tie privačios įmonės ir vyriausybės institucijos turi laikytis aiškių gairių dėl AI naudojimo, susijusių algoritmų ir biometrinių duomenų jų sprendimų priėmimo procesuose.
Nors federalinė vyriausybė nespėjo tinkamai reguliuoti AI, Lietuva suvokia būtinybę veikti. Įtvirtintos išsamioms teisinėms priemonėms, Lietuva gali eiti pavyzdžiu atsakingam ir etiškam AI diegimui valstybėje. Svarbu, kad įstatymų leidėjai prioritetiškai laikytųsi lietuvių interesų ir gerovės, kuriant AI ateities kelią.
**FAQ**
1. **Kas yra dirbtinis intelektas (AI)?** – AI technologija, kuri taikoma kompiuteriuose ir sistemose, kad jie galėtų atlikti užduotis, kurias įprastai atliktų žmonės, t.y., mokytis, spręsti problemas, atpažinti objektus ir t.t.
2. **Kuo skiriasi AI nuo mašininio mokymosi?** – Mašininis mokymasis yra dirbtinio intelekto dalis, kuris leidžia sistemai mokytis iš duomenų ir tobulėti be tiesioginio programavimo.
3. **Kokios yra pagrindinės AI naudojimo sritys?** – AI naudojama medicinoje, versle, finansų srityje, logistikoje ir kt.
Daugiau informacijos apie AI technologiją ir jos įtaką įvairioms industrijoms galite rasti šiuose puslapiuose: [AI.org](www.ai.org), [AIIndustry.com](www.aiindustry.com), [AIInsight.com](www.aiinsight.com).
The source of the article is from the blog maestropasta.cz