Tekso tyrėjai iš Teksaso universiteto Ostine sukūrė dirbtinio intelekto sistemą, galinčią prognozuoti žemės drebėjimus su iki 70% tikslumu. Ši novatoriška DI sistema gali prognozuoti seisminius įvykius iki savaitės iš anksto, remdamasi septynis mėnesius vykdytais bandymais Kinijoje. Technologija, išmokyta iš didelių seisminių duomenų rinkinių, parodė reikšmingą potencialą mažinant žemės drebėjimų poveikį žmonių gyvybėms ir ekonomikoms.
DI veikia nustatydama statistinius anomalijas realiojo laiko seisminiuose duomenyse, efektyviai koreliuodama jas su istorinių žemės drebėjimų įvykiais. Rezultatas yra savaitinė prognozė, kurioje sistema tiksliai numatė 14 žemės drebėjimų per 300 kilometrų nuo numatomų epicentrų, tiksliai įvertinant jų magnitudą. Nors ji praleido tik vieną žemės drebėjimą, DI sukėlė aštuonias neteisingas signalizacijas.
Vienas iš komandos narių išreiškė nuomonę, kad žemės drebėjimų prognozavimas ilgą laiką buvo laikomas nepasiekiamu tikslu. Tačiau rezultatai rodo, kad ši iš pirmo žvilgsnio neįmanoma užduotis iš tikrųjų yra pasiekiama.
Ši inovacija buvo pripažinta tarptautiniame konkurse, kur Teksaso DI sprendimas pranoko daugiau nei 600 kitų dalyvių. Ateityje tyrėjai planuoja patvirtinti technologiją Teksase, teritorijoje, kurioje įvyksta daug žemės drebėjimų su nedaug ar vidutiniu intensyvumu, pasinaudodami išsamiu seisminių stočių tinklu. Komanda įsivaizduoja, kad DI būtų integruota su fiziniais modeliais, siekiant pagerinti prognozavimo gebėjimus, ypač duomenų stokojančiose srityse.
Novatoriškas DI prognozuoja žemės drebėjimus su nepaprastu tikslumu
Naujausi dirbtinio intelekto pasiekimai atveria naują erą žemės drebėjimų prognozavime, nes nauji tyrimai Teksaso universitete Ostine atskleidžia DI sistemą, kuri pasiekia puikių rezultatų prognozuojant seisminius įvykius. Ši inovacija žymi galimą laikotarpio pokytį žemės drebėjimų pasirengimo srityje, kuri istoriškai buvo susijusi su iššūkiais.
Kokie yra svarbiausi klausimai apie šią DI technologiją?
1. **Kaip veikia DI algoritmas?**
DI naudoja gilaus mokymosi modelį, apmokytą dideliu seisminių duomenų rinkiniu, nustatydama modelius ir anomalijas, susijusias su praeities žemės drebėjimais. Analizuodama realiojo laiko duomenis, ji gali nustatyti pokyčius, kurie gali būti prieš seisminius veiksmus.
2. **Koks yra DI tikslumo rodiklis ir ką tai reiškia realiame pasaulyje?**
Pasiekusi iki 70% tikslumą, DI rodo potencialą praktiniam naudojimui, ypač regionuose su dideliu žemės drebėjimų dažniu. Tačiau tokios prognozės „tikslumo“ apibrėžimas skiriasi ir gali sukelti tiek pasitikėjimą, tiek skepticizmą, priklausomai nuo konteksto.
3. **Ar šis DI gali prognozuoti visus žemės drebėjimus?**
Ne, nors jis tiksliai prognozuoja didelį skaičių žemės drebėjimų, tai nėra visiškai patikimas sprendimas. Aštuntą žemės drebėjimą, kurį jis praleido, sukeltos neteisingos signalizacijos kelia iššūkį visuomenės suvokimui ir skubioms atsakymo strategijoms.
Pagrindiniai iššūkiai ir ginčai, susiję su šia tema:
– **Viešasis pasitikėjimas ir saugumas:** Neteisingos signalizacijos gali sukelti visuomenės paniką, pasitikėjimo sistemos patikimumu sumažėjimą. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp atsargumo ir tikslumo.
– **Technologiniai apribojimai:** Didelio apmokymo duomenų poreikis gali būti kliūtis regionuose, kuriuose trūksta pakankamų istorinių seisminių įrašų.
– **Etiniai apsvarstymai:** DI naudojimas prognozuojant gamtos katastrofas kelia etinių klausimų apie atsakomybę ir tai, kaip elgtis pagal prognozes. Ar valdžios institucijos turi imtis veiksmų pagal kiekvieną įspėjimą, ar gali sau leisti ignoruoti tam tikras signalizacijas?
DI privalumai žemės drebėjimų prognozavime:
– **Ankstyvojo įspėjimo potencialas:** Prognozuodami seisminius įvykius, galima išgelbėti gyvybes ir sumažinti materialinius nuostolius laiku organizuojant evakuacijas ir pasirengimą.
– **Kainos efektyvumas:** Sumažėjusi ekonominė žala dėl žemės drebėjimo gali sutaupyti milijonus atkurimo išlaidų.
– **Nuolatinis mokymasis:** Sistema gali evoliucionuoti laikui bėgant, atsižvelgdama į naujus duomenis, taip pagerindama savo prognozavimo gebėjimus.
DI trūkumai žemės drebėjimų prognozavime:
– **Per didelės priklausomybės rizika:** Bendruomenės gali pernelyg pasitikėti DI rezultatais, galbūt pamiršdamos apie kitus svarbius pasirengimo veiksmus.
– **Įgimta nežinomybė:** Žemės drebėjimai yra sudėtingi gamtos procesai, ir nepaisant technologinių pažangų, visiškas prognozavimas gali išlikti nepasiekiamas.
Ateities kryptys
Tyrėjai siekia patvirtinti šį DI skirtingose geografinėse vietovėse, didėja susidomėjimas integruoti šią technologiją su esamais geologiniais tyrimais. Tikslas yra ne tik pagerinti prognozavimo galimybes, bet ir sujungti DI su tradiciniais žemės drebėjimų stebėjimo metodais, siekiant išsamaus analizavimo.
Apibendrinant, novatoriška veikla, vykdoma Teksaso universitete, žymi reikšmingą etapą seismologijos ir dirbtinio intelekto srityje. Tęstiniai tyrimai ir plėtra galėtų leisti visuomenėms efektyviau prisitaikyti prie žemės drebėjimų atsiradimo netikrumų.
Daugiau informacijos apie šios srities pažangą galite rasti Teksaso universiteto Ostine.
The source of the article is from the blog macnifico.pt