António Guterres, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, pažymėjo pasaulinės saugumo būklės vargingumą, nurodydamas sustiprėjusią branduolinio karo grėsmę šiuolaikiniame amžiuje, kurią dar labiau pablogino dirbtinio intelekto technologijų pažanga. Ypač jis pareiškė susirūpinimą dėl padėties Ukrainoje, kuri yra apčiuopiamas šių augančių baimių pavyzdys.
Per vaizdo įrašą metiniam Ginklų Kontrolės Asociacijos (GKA) susirinkimui Vašingtone, kaip praneša The Guardian, Guterres ragino branduolinius ginkluotus valstybes rimtai priimti savo neplatinimo atsakomybę ir susilaikyti nuo savo arsenalų išnaudojimo. Jis įspėjo apie susilpnėjusią sistemą, skirtą užkirsti kelią branduolinių ginklų naudojimui, bandymams ir plitimui, ir pažymėjo, kad iki Naujojo Starto susitarimo, paskutinio veikiančio susitarimo apribojant JAV ir Rusijos branduolinius pajėgumus, galiojimo pabaigos liko apie 600 dienų.
Tiek Rusijos, tiek Kinijos branduolinio ginklavimosi pažanga kelia nerimą. Daugiau nei trys dešimtmečiai po Šaltojo karo pabaigos JAV ir Rusija išsaugo daug interkontinentinių balistinių raketų aukšto parengimo laipsnio, paruoštų galimam paleidimui.
Guterres pareiškė susirūpinimą, kad skubant stiprinti nacionalines atgrasinimo galimybes, sprendimų priėmimo procesas dėl branduolinių ginklų paleidimo gali atsitiktinai pagreitėti dėl dirbtinio intelekto optimizavimo. Jis tvirtina, kad visi sprendimai dėl branduolinių ginklų naudojimo turėtų būti priimami žmonių, nubrėždamas viziją, labai skirtą pasauliui, kuriame sprendimus tokiomis temomis valdo mašinos ar algoritmai.
Rengiant ir organizuojant branduolinius paleidimus tvirtinant žmonėms kontroliuoti, JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija anksčiau išleido bendrą pareiškimą. Tačiau Rusija ir Kinija dar nepateikė panašių deklaracijų. Nepaisant didžiojo branduolinių arsenalo skaičiaus mažinimo nuo Šaltojo karo aukštumo, kaip teigia Amerikos Mokslininkų Federacijos (FAS) organizacija, kelia susirūpinimą, kad veikiančio karo galimybės kiekis karo galvutėse atrodo didėja.
Pabrėždamas ginklų nusiginklavimo svarbą, Guterres ragina didžiąsias šalis pradėti lenktyniauti nusiginklavimo klausimu, o ne atsigręžti į ginklavimą. Jis skatina Jungtines Valstijas ir Rusiją grįžti prie derybų ir visiškai įgyvendinti Naujojo Starto sutartį ir susitarti dėl jos sekančiojo. Nepaisant JAV Nacionalinio Saugumo Patarėjo Jake’o Sullivano pasiūlymo dėl nesąlyginės derybų dėl sutarties, pakeisančios Naująjį Startą, Kremliaus pasiūlymas buvo atmestas.
Pagrindiniai klausimai ir atsakymai:
– Kas yra Naujojo Starto sutartis?
Naujoji Strateginių Ginklų Mažinimo Sutartis (New START) yra dvišalė branduolinių ginklų mažinimo sutartis tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos, kuri buvo pasirašyta 2010 m. balandžio 8 d., ir įsigaliojo 2011 m. vasario 5 d. Ji apriboja išsiunčiamųjų strateginių branduolinių galvuočių kiekį bei išsiunčiamųjų ir neįdiegtųjų strateginių pristatymo priemonių kiekį.
– Kokį vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas branduolinių ginklų sistemose?
Dirbtinis intelektas gali būti integruotas į branduolinių ginklų sistemas tobulinant taikymo tikslumą, sparčiau reaguojant ir autonominius sprendimų priėmimo procesus, potencialiai sumažinant laiką, skirtą žmogiškam sprendimui dėl branduolinio smūgio pagalbinimo ir padidinant atsitiktinų ar neleidžiamų paleidimų riziką.
Pagrindiniai iššūkiai/ kontroversijos:
– Verslėjantis ginklų kontrolės sistemos sugadinimas:
Yra didelis iššūkis išlaikyti ir praplečiant egzistuojančius ginklų kontrolės susitarimus, tokį kaip Naująjį Startą, ypač esant įtemptoms santykiams tarp atitinkamų galios šalių.
– Dirbtinio intelekto integracija ginklų sistemose:
Suderinti gynybines pranašumus, gaunamus iš dirbtinio intelekto, su eskalacijos rizikomis ir žmogiškos kontrolės netekimu branduolinių sprendimų priėmimo srityje lieka ginčytina problema.
– Pasaulinis branduolinis ginklavimasis:
Susitarimo dėl nusiginklavimo pasiekimas tampa dar sudėtingesniu raktinių tarp branduolinių ginkluotų valstybių saugumo dinamikos elementų.
Privalumai ir trūkumai:
– Privalumai:
– Branduolinių ginklų kontrolė:
Ginklų kontrolės sutartys apriboja branduolinių ginklų skaičių, mažindamos branduolinio karo galimybę ir branduolinių plitimą.
– Nusiginklavimo iniciatyvos:
Nusiginkavimas gali padėti padidinti tarptautinį pasitikėjimą ir bendradarbiavimą bei nukreipti išteklius nuo karinių išlaidų į žmogaus vystymą.
– Trūkumai:
– Pažangus ginklų plėtojimas:
Pažangios dirbtinio intelekto technologijos, integruotos į branduolinius komandos ir kontrolės sistemas, gali sukelti destabilizaciją ir sumažinti slenkstį naudoti branduolinius ginklus.
– Kompleksinė saugumo aplinka:
Kuo daugiau šalių įgyja ar pagerina savo branduolinę galimybę, tuo sudėtingiau valdyti šiuos santykius ir prevenciją šiešo dėmes stklytega.
Norint sužinoti daugiau apie Jungtinių Tautų pastangas dėl nusiginklimo ir neplatinimo, apsilankykite Jungtinių Tautų pagrindiniame puslapyje. Be to, informaciją apie branduolinius ginklus ir ginklų kontrolę galite rasti Amerikos Mokslininkų Federacijos (FAS) svetainėje.
The source of the article is from the blog elperiodicodearanjuez.es