ESĮ yra pasiekusi svarbų etapą su naujosios dirbtinio intelekto reguliavimo formalaus patvirtinimo visų 27 ES narių valstybių narių ES Tarybos susitikime antradienį. Ši teisės aktų nuostatų rinkinys, paskelbtas pirmuoju tokiu pasaulinio masto, sukurta siekiant įveikti dirbtinio intelekto kylančias technologines iššūkius, atveriant galimybę visuomenėms ir ekonomikoms.
Po intensyvių derybų, kuriose buvo intensyviai ginčyti dalykai, kaip veido atpažinimo technologija, dabar priimtos atitinkamos nuostatos. ES teisėsaugos institucijos gali plačiai naudoti veido atpažinimą, kai yra pagrįstos įtarimai dėl nusikalstamos veiklos. Tačiau šios technologijos realaus laiko naudojimas viešuose plotuose griežtai rezervuotas teroristinių aktų prevencijai ir sunkių nusikaltimų įtarėlių paieškai.
Tolesnis žingsnis – bet koks dirbtinio intelekto sukurtas medžiaga, įskaitant vaizdus, garso įrašus ir tekstą, turi būti aiškiai pažymėtas. Ši taisyklė skirta suvaržyti klaidinančios informacijos plitimą per „deepfake”.
Palyginti su Amerikos savanorišku požiūriu į dirbtinio intelekto reguliavimą, ES teisės aktai pateikia griežtesnį pagrindą. Adresuodami dirbtinio intelekto naudojimą nuo jo kūdikystės, ES teisėkūros institucijos tikisi, kad potencialūs pavojai gali būti geriau valdomi ir gali būti formuotas tarptautinis dirbtinio intelekto reguliavimo standartas.
Aukšto rizikos dirbtinio intelekto sistemos nuo šiol turės atitikti kelias kriterijus, prieš patekdamos į ES rinką, įskaitant skaidrumą, tikslumą, kibernetinio saugumo ir kokybės standartus.
Vis dėlto bendros dirbtinio intelekto taikymo programos susiduria su mažiau griežtomis reikalavimais. Šis naujas įstatymas turėtų įsigalioti 2026 m., o kai kurie dirbtinio intelekto sistemų tipai, pvz., socialinės kredito įvertinimo ir prognozuojamo policijavimo, draudimai turi būti įgyvendinti vos per šešis mėnesius.
Tuo tarpu, Norvegija greitai įgyvendina ES dirbtinio intelekto reguliavimo aktus. Karianne Tung, digitacijos ministrė, įsipareigojo greitai apmokyti, kad bendra darbo grupė skiriasi savo dėmesį tiesioginai integruodama ES dirbtinio intelekto įstatymą į Norvegijos teisę.
Svarbūs klausimai ir atsakymai:
– Kokia yra ES naujosios dirbtinio intelekto įstatymų paskirtis?
Naujaisiais dirbtinio intelekto įstatymais siekiama užtikrinti, kad dirbtinio intelekto technologijos būtų naudojamos saugiai ir gerbiant žmogaus teises, spręsti potencialius pavojus ir nustatyti skaidrumo, tikslumo, kibernetinio saugumo ir kokybės standartus aukso rizikos dirbtinio intelekto sistemoms.
– Kaip nauji dirbtinio intelekto reglamentai paveiks veido atpažinimo technologijų naudojimą ES?
Teisėsaugos institucijos galės naudoti veido atpažinimo technologiją, kai yra pagrįstos įtarimai dėl nusikalstamos veiklos, bet realaus laiko naudojimas viešuose plotuose griežtai ribojamas siekiant užkirsti kelią teroristiniams aktams ir rasti įtarėlius, susijusius su sunkiais nusikaltimais.
– Kokie yra padariniai dirbtinio intelekto sukurtai medžiagai, pvz., deepfake?
Bet koks dirbtinio intelekto sukurtas turinys, įskaitant deepfake, turi būti aiškiai pažymėtas siekiant užkirsti kelią klaidinančios informacijos plitimui ir netikrosios žinutės.
– Kaip lyginama ES požiūris į dirbtinio intelekto reguliavimą su Amerikos?
ES požiūris yra griežtesnis, koncentruojantis į valdymą nuo pradžių, priešingai nei Amerikos savanoriškas požiūris į dirbtinio intelekto valdymą.
– Kada įsigalios nauji ES dirbtinio intelekto reglamentai?
Įstatymas turėtų įsivesti 2026 m., o tam tikros draudimai, pvz., socialinių kredito įvertinimo sistemų ir prognozuojamo policijavimo, pradės taikyti vos po šešių mėnesių nuo įstatymo patvirtinimo datos.
Svarbios iššūkiai ir kontroversijos:
Dirbtinio intelekto sąžiningų ir efektyvių reglamentų kūrimas apsunkintas iššūkiais ir kontroversijomis, įskaitant:
– Privatumo rūpesčiai: Dirbtinio intelekto naudojimas, ypač stebėjimo technologijose, pvz., veido atpažinimas, kelia svarbius privatumo rūpesčius, kurie gali prieštarauti asmeninėms laisvėms.
– Ekonominis poveikis: Griežtesni reglamentai gali paveikti inovacijas ir konkurencingumą, nes įmonės susiduria su daugiau kliūčių kuriant naujas technologijas rinkai.
– Tarptautiniai standartai: ES bandymas nustatyti tarptautinius reglamentavimo standartus dirbtiniam intelektui gali ne tik būti lengvai priimtas globaliai, nes skirtingos regionai ir šalys gali siekti savo požiūrio.
– Vykdytojai: Stebėjimas laikytis reikalavimų ir vykdymas gali būti sudėtingas, ypač atsižvelgiant į plačią įstatymų reikalavimų paletę, kai dirbtinės intelekto sistemos gali būti sudėtingos ir nepagrįstos.
Privalumai ir trūkumai:
– Privalumai:
– Didėjantis pasitikėjimas ir saugumas dirbtinio intelekto sistemose.
– Apsauga nuo dirbtinio intelekto vartojimo piktnaudžiavimo ir diskriminavimo algoritmų.
– Etinio dirbtinio intelekto kūrimo ir inovacijų skatinimas.
– Trūkumai:
– Galimas technologinio inovacijų slopinimas dėl reglamentavimo naštos.
– Iššūkiai, susiję su vienodų standartų priėmimu ir vykdymu visose ES valstybėse narėse.
– Rizika konfliktuoti su tarptautiniais partneriais, kurie turi skirtingus reglamentavimo rėmus.
Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą ir jos politiką rasite oficialioje ES svetainėje Europa.eu. Jei domina daugiau informacijos apie Norvegijos digitalines politikas ir oficialius pranešimus, Norvegijos vyriausybės svetainės yra tinkamas šaltinis, nors čia išvardytos konkrečios subpuslapių nuorodos ir pranešimai.