Europos Taryba oficialiai patvirtino išskirtinį pagrindinę kryptį, siekdama užtikrinti, kad dirbtinio intelekto (AI) technologijos būtų naudojamos gerbiant pagrindines žmogaus teises ir demokratijos principus. Pranešus Tarybos spaudos tarnybai, konvencija buvo įteisinta Strasbūre vykusiame Ministrų komiteto susitikime, kuriame dalyvavo užsienio reikalų ministrai iš 46 šalių.
Konvencija dėl Dirbtinio Intelekto, Žmogaus Teisių, Demokratijos ir Teisinės Valstybės yra svarbus žingsnis, kaip pirmasis tokio pobūdžio įpareigojantis sutartis. Unikaliai ji taip pat yra pasiekiama šalims už Europos ribų, nurodanti pasaulinį požiūrį į technologijų valdymą.
Šis istorinis susitarimas yra dviejų metų ilgo rūpestingo darbo vaisius, atlikto tarptautiniame komitete, į kurį įėjo atstovai iš 11 ne-narelių šalių, kartu su verslo sektorių ir pilietinės visuomenės atstovais. Jis plačiai apima dirbtinio intelekto technologijų naudojimą ir galimus pavojus, užtikrinant holistinį požiūrį į žmogaus teises, demokratiją bei teisinę valstybę.
Susitarimo Taikymo Ribos ir Įgyvendinimo Strategijos apima dirbtinio intelekto naudojimą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Privataus sektoriaus atveju laikantis konvencijos nuostatų gali būti pasiektas atitikimas arba tiesioginiais įsipareigojimais, arba įgyvendinant „kitas priemones”, nurodytas nacionaliniuose įstatymuose.
Prisijungusios šalys privalo sukurti priemones, skirtas nustatyti, užkirsti kelią ir mažinti susijusius su dirbtiniu intelektu pavojus, įskaitant ribojimus ar draudimus ten, kur žmogaus teisių standartai yra pažeidžiami. Sutartis taip pat įpareigoja atskiras teisines priemones asmenims, kurių teisės yra pažeidžiamos dėl dirbtinio intelekto, procedūrines garantijas ir apsaugą nuo dirbtinio intelekto piktnaudžiavimo, galinčio pakenkti demokratiniams institutams ir procesams.
Tačiau konvencijoje nustatyti įsipareigojimai netaikys veiklai, susijusiai su nacionaline saugumo, išskyrus atvejus, kai dirbtinio intelekto sistemos bandymai gali potencialiai įžeisti žmogaus teises, demokratiją ar teisinę valstybę. Be to, dalyvaujančios šalys privalo įsteigti nepriklausomą mechanizmą, stebintį konvencijos nuostatų laikymąsi.
Ateities Perspektyva: Išskirtinė konvencija bus pasirašoma 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje teisingumo ministrų konferencijoje, atverdama kelią plėtros bendradarbiavimui tarpvalstybinės intelektualios technologijos eroje.
Svarbiausi Klausimai ir Atsakymai:
Koks yra Konvencijos dėl Dirbtinio Intelekto, Žmogaus Teisių, Demokratijos ir Teisinės Valstybės tikslas? – Konvencijos tikslas yra užtikrinti, kad dirbtinės intelekto technologijos vystymas atitiktų žmogaus teises, demokratijos principus ir teisinę valstybę.
Ar ne-Europos šalys gali prisijungti prie konvencijos? – Taip, sutartis skirta bendradarbiavimui globa ir kviečia dalyvauti šalis ne Europos ribų.
Kokie yra reikalavimai šalims, kurios prisijungia prie konvencijos? – Šalys turi sukurti priemones, skirtas nustatyti, užkirsti kelią ir mažinti su dirbtinio intelekto susijusius pavojus, užtikrinti teisines apsaugas asmenims ir įsteigti nepriklausomus stebėjimo mechanizmus sutarties laikymuisi.
Pagrindiniai Iššūkiai ir Kontroversijos:
– Vienas iš pagrindinių iššūkių, susijusių su konvencijos įgyvendinimu, bus užtikrinti vienodą atitiktį skirtingose teisinėse sistemose ir kultūrose.
– Nacionalinio saugumo veiklos išskirtimas iš sutarties įsipareigojimų tapo kontroversišku dalyku, nes tai sukelia svarbų spragą; dažnai nacionalinio saugumo naudojimas AI yra labiausiai ginčytinas pagal žmogaus teises.
– „Kitos priemonės”, kurias gali taikyti privatusis sektorius, siekdamas laikytis konvencijos, gali vesti prie skirtingų interpretacijų ir įgyvendinimų bei galimai silpninti sutarties veiksmingumą.
Privalumai ir Trūkumai:
Privalumai:
– Konvencija yra svarbus tarptautinis siekis suderinti dirbtinio intelekto technologijų reguliavimą su žmogaus teisių ir demokratijos pagarba.
– Ji skatina standartizuotą požiūrį į dirbtinio intelekto valdymą, kas gali padėti išvengti reguliavimo „mankštų”, kurios galėtų pakenkti globaliam technologiniam bendradarbiavimui ir vystymuisi.
– Leisdama dalyvauti globaliai, ji pavyzdžiais rodo kolektyvinę atsakomybę ir veiksmus dirbtinio intelekto valdyme.
Trūkumai:
– Išskiriant nacionalinio saugumo susijusias su dirbtinio intelekto taikymu programas iš kai kurių sutarties įsipareigojimų, tai gali leisti piktnaudžiavimus nacionalinio saugumo vardu.
– Sutartis gali susidurti su iššūkiais dėl plačios priėmimo šalių įvairovės ar teisinės prieigos prie dirbtinio intelekto.
– Gali kilti sudėtingi iššūkiai išlaikant sutartį nuosekliai visose skirtingose teismų instancijose vykstančių vykdymą.
Siūlomas Susijęs Nuorodas:
Daugiau informacijos apie dirbtinio intelekto valdymą Europoje galite rasti Tarybos interneto svetainėje Taryba.
The source of the article is from the blog tvbzorg.com