Atsakydamas į esamas technologines reikalavimus, duomenų centrų svarba išaugo, daugiausia dėl didėjančio debesų paslaugų naudojimo ir generatyvios dirbtinės intelektikos atsiradimo, reikalaujančios didelių skaičiavimo išteklių. IT gigantai, tokie kaip „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, dažnai dalyvavo kuriant didžiulius duomenų centrų kompleksus Japonijoje, kas skatina perkelti šiuos objektus iš metroplotainių sričių į regioninį plitimą.
Duomenų centrai tapo sąsaja tarp skaitmeninių pokyčių ir energijos suvartojimo iššūkių. Išnaudojant serverius, saugojimo ir tinklo įrangą, didėja elektros poreikis. Šiuo atžvilgiu, „žalių duomenų centrų” kūrimo iniciatyvos vis labiau tampa populiarėjančios. Pavyzdžiui, „Google“ duomenų centras Čiboje veikia išskirtinai naudodamas atsinaujinančią energiją. Taip pat japoniškos kompanijos, tokios kaip „NEC“ ir „Internet Initiative Japan“, žengia žingsnį link mažai anglies dvideginio išskyrimo duomenų centro veiklos, pabrėždamos pramonės pokytį link tvarumo.
Duomenų centrų geografinė padėtis yra strateginė, su maždaug 80 proc. išsidėsčiusių Tokijuje ir Osakoje. Tačiau regionai, tokie kaip Čiba ir Hokaido, tampa pastebimi dėl savo duomenų centro telkinių, nes jie siūlo pranašumų tiekimų elektros tiekimo srityje ir rizikos diversifikavimą. Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija skatina šių duomenų centrų geografinį plitimą.
Žvelgiant ateityje, didžiosios IT konglomeratai, įskaitant „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, įsipareigoja įkurti išsamius duomenų centrų tinklus Japonijoje. Ypač „Microsoft“ paskelbė planus investuoti apie 400 mlrd. jenų į duomenų centrų statybą, siekiant paremti generatyvios dirbtinės intelektikos plėtrą. Vietos IT įmonės taip pat nesėdi rankomis sudėtos, „Fujitsu“ veikia savo „Tatebayashi Data Center“ Gunmos prefektūroje kaip pačio aukščiausiųjų technologijų ir žaliosios technologijos pavyzdį. Tuo tarpu „Hitachi“ sutelkia dėmesį į modulinius duomenų centrų kompleksus, o „NTT“ planuoja investuoti 1,5 trln. jenų duomenų centro infrastruktūros tiekimui tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
Prognozuojama, kad duomenų centrų investicijos išaugs, su „IDC Japan“ prognozavimais, teigiama, kad nacionalinės investicijos peršoks 1,5 karto iš ankstesnių metų, viršys 500 mlrd. jenų iki 2024 m. Numatoma, kad duomenų centrai išlaikys svarbų vaidmenį judant link vis labiau skaitmenizuotos visuomenės, dar labiau įsišaknijantys kaip kritinis socialinės infrastruktūros komponentas.
Atsinaujinančios energijos duomenų centruose tendencijos skatina ne tik aplinkos atsakomybę, bet ir ekonominius veiksnius. Atsinaujinantys šaltiniai kaip saulės, vėjo ir hidroelektrinės energijos užtikrina ilgalaikę kainų stabilumą palyginti su fosiliniais kuro šaltiniais. Be to, atsinaujinančios energijos naudojimas gali duoti skirtingus įkaitus valstybės institucijų ir galimai pagerinti įmonės viešąją nuomonę.
Pereinant prie išskirstytos duomenų centrų vietų strategijos yra dalinis atsakas į poreikį geresnei atsarginės galios sistemai ir geresnei nelaimių atkūrimo sistemai. Duomenų centrų geografinis išsidėstymas gali sumažinti rizikas, susijusias su gamtinių nelaimių, elektros energijos sutrikimų ar kitų vietinių sutrikimų. Be to, šis požiūris gali pagerinti turinio pristatymo greitį ir paslaugų teikimą būnant arčiau vartotojų.
Vienas iš svarbiausių iššūkių, susijusių su duomenų centrų aprūpinimu atsinaujinančia energija, yra saulės ir vėjo energijos šaltinių nepastovumas. Norint užtikrinti nepaliaujamą energijos tiekimą, reikia saugojimo sprendimų, tokij kaip baterijų, tačiau jie gali būti brangūs ir reikalauti tolesnio technologinio tobulinimo. Be to, nors perėjimas prie išskirstytų vietų suteikia pranašumų, jis taip pat sukelia iššūkius su didėjančiu kompleksiškumu tinklo valdyme ir galimais saugumo rūpesčiais dėl daugybės padalinių.
Privalumai:
– Atsinaujinančios energijos naudojimas gali sumažinti anglies pėdsaką ir darbo išlaidas laikui bėgant.
– Geografinis pasiskirstymas padidina paslaugų patikimumą ir mažina delaidų laiką.
– Plėtra regionuose, tokiais kaip Čiba ir Hokaido, gali skatinti vietos ekonomiką.
Trūkumai:
– Atsinaujinančios energijos naudojimas gali reikalauti didelių išankstinių investicijų ir infrastruktūros pakeitimų.
– Geografinis išsidėstymas gali padidinti kompleksiškumą tinklo veikloje ir saugumo rūpesčius.
– Gali kilti grėsmė dėl didesnės elektronikos atliekų ir aplinkos poveikio, jei seni duomenų centrai yra apleidžiami arba neprižiūrimai likviduojami.
The source of the article is from the blog rugbynews.at