Javier Bernácer veda tarptautinį tyrimo inicatyvą, kurios tikslas yra nusakyti žmogaus kogniciją nuo dirbtinio intelekto (AI). Su akcentu į žmogaus intelekto charakteringus bruožus, komanda giliai tyrinėja temą, siekdama nustatyti, kas jį skiria nuo AI galimybių.
Projektas pavadinimu „Žmogaus neurobiologija ir kognicija, susiduriant su sintetiniu ir dirbtiniu intelektu“, vykdomas Tarptautinės neurologijos ir etikos centro (CINET) pagalba iš Tatiana Pérez de Guzmán el Bueno fondo. Tyrimo metu tyrėjai siekia palyginti žmogaus intelektą su jo dirbtiniu ekvivalentu, įskaitant biologinius pagrindus ir nervų sistemą. Tyrimas nagrinėja galimą simbiotinę sąveiką tarp gyvybės ir intelekto, išryškindamas, kaip kūnas yra svarbus šiai sąsajai.
Projektas taip pat nagrinėja žmogiškosios intelekto vystymosi specifikas, kurias mašinos negali atkurti. Bernácer pateikė įžvalgias aprašymas, kaip šios skirtumus, ypač susijusius su sąmonė, laisvu valinkoniu ir įpročiais, galima skirti.
Naudojant smegenų veiklos duomenis, tyrimai turi parodyti, kaip žmonių reakcijos į įvairias paskatas, paveiktas kūno ir aplinkos, aiškiai skiriasi nuo tokių, kokių galėtų parodyti AI. Neurologijos mokslininkai iš viso pasaulio prisidės prie tarptautinės apklausos, kad pasidalintų savo požiūriais į sąmonės ir smegenų dichotomijas, sąmonę ir veiklą, tarp kitų temų.
Šis ambicingas įmonės siekis siekia pabrėžti žmogaus kognicijos neurobiologinius pagrindus ir pabrėžti jo sąryšio matmens reikšmę, tvirtindamas, kad šių aspektų negali atkartoti mašinos. Tai įtraukia įvairių ekspertų komandą iš institucijų, tokių kaip Otavos universitetas, Okinavos mokslo ir technologijos institutas, Čikagos Ilinojaus universitetas, Kalifornijos Berklio universitetas ir Niujorko universitetas bei „Mind-brain“ grupės narius iš ICS.
Svarbūs klausimai:
1. Kokie kognityviniai gebėjimai skirtina žmogaus intelektą nuo AI? – Žmogaus intelektas pasižymi sąmonės, savirefleksijos, emocinio supratimo ir gebėjimu suprasti kompleksinius socialinius dinamikos elementus, kurių neturi AI.
2. Ar AI gali visiškai atkartoti žmogaus sąmonę ar laisvą valią? – Tai kelia reikšmingą ginčą. AI gali simuliuoti tam tikrus sprendimų priėmimo procesus, bet sąmonės subjektyvi patirtis ir etinės laisvės implikacijos mašinose lieka ginčytinos.
3. Kokie etiniai AI pažangos implikacijos, susijusios su žmogaus kognicija? – Potencialios problemos apima privatumą, autonomiją, darbo vietų perkėlimą ir būtinybę apibrėžti žmogaus vaidmenis visuomenėje, kurioje AI perima daugiau užduočių.
Svarbūs iššūkiai ir ginčai:
– Sąmonės supratimas: Neuronaujai iki šiol kovoja su žmogaus sąmonės visapusišku supratimu, dar labiau atkartoti ją AI.
– Mokymo mašinos nuodėmiškumas: AI sistemos gali išlaikyti ir sustiprinti esamas nuodėmes, esančias jų apmokymo duomenyse, tai atneša etinių rūpesčių.
– Autonomija ir veikla: Nuolat kyla ginčų, kiek mašinos turėtų turėti autonomijos ir ar iš tikrųjų ji gali turėti tikrą veiklą.
Pranašumai ir trūkumai:
– Pranašumai: AI gali apdoroti duomenis greičiau nei žmonės, gali būti naudojamas automatizuoti užduotis, didinti gamyklumo, bei padėti su kompleksiniais problemų sprendimais.
– Trūkumai: AI gali nesuprasti ar nesusikaupti žmogiškų emocijų, trūksta niuansų, kuriuos lemia žmogiška patirtis, ir tai gali lemti darbo vietų perkėlimą.
Norint išplėsti neurologijos ir kognicijos mokslų sritį, lankykite institucijas, tokias kaip Otavos universitetas arba Okinavos mokslo ir technologijos institutas. Norint sužinoti daugiau apie AI pažangą, organizacijos, kaip Kalifornijos Berklio universitetas ir Niujorko universitetas yra pagrindiniai ištekliai. „Sąmo-Smegenų“ tyrimai kartais gali bendradarbiauti su šiais institucijomis, siekdami gilesnio supratimo apie žmogų prieš dirbtinį intelektą. Taip pat naudinga kreiptis į dalyvaujančių institucijų oficialias svetaines dėl naujausių informacijos apie pažangą.