Dirbtinis intelektas ir energijos suvartojimas
Dirbtinis intelektas (AI) radikaliai pakeičia daugelį pramonės sektorių, nuo sveikatos prie rinkodaros, kur jis padeda diagnozuoti ir asmeniškai pritaikyti medicinos paslaugas, į rinkodarą, kur jis leidžia geresniam vartotojų supratimui ir automatizacijai. Tačiau kartu su šiais pažangiais kyla susirūpinimas dėl dirbtinio intelekto sistemų energijos suvartojimo. AI technologijas aprūpinančios duomenų centrai suvartoja milžiniškus elektros kiekius, ir kuo daugiau šios technologijos tampa dėmesio centre, tuo daugiau jos reikalauja energijos. Tarptautinės energijos agentūros duomenimis, dirbtinio intelekto susijęs energijos suvartojimas yra svarbus veiksnys, kurį svarbu atsižvelgti siekiant technologijų paremtos ekonomikos.
Įdomu tai, kad pati problema, kurią sukelia AI, gali būti ir sprendimas iššūkiui, kurį ji kelia. AI parodė potencialą gerinant energijos efektyvumą pastatuose, kurie šiuo metu atsakingi už didelę pasaulinę energijos suvartojimo dalį. Su protingomis taikymo programomis AI gali prognozuoti ir reguliuoti energijos naudojimą pastatuose, potencialiai ribodamas švaistymą ir mažindamas bendrą energijos naudojimą.
Neseniai vykstantys darbo būdo pokyčiai, tokie kaip nuotolinio darbo organizavimo dažnis, dar labiau pabrėžia poreikį dar adaptabilesnėms ir protingesnėms energijos valdymo sprendimams. AI sistemoms suteikiamos galimybės priimti realaus laiko, duomenimis grindžiamus sprendimus dėl energijos suvartojimo pastatuose, kurie prisitaiko prie svyruojančių užimtumo lygių, optimizuoja energijos naudojimą ir tuo pačiu mažina išlaidas.
Rinkos prognozės ir pramonės tendencijos
AI rinka artimiausiais metais turi didelio augimo potencialą. Rinkos analitikai prognozuoja, kad investicijos į dirbtinį intelektą, ypač sektoriuose, kuriuose akcentuojamas darnumas, pagreitės. AI vaidmuo inteligentuose pastatuose yra ypatingas dėl pabrėžimo, kad būtų mažinami anglies pėdsakai. Iki 2030 m. AI pažanga galėtų pagerinti pastatų energijos efektyvumą nuo 15 iki 25 %, ką matantų tiek pramonės pelningumą, tiek gamtos pėdsako mažinimą.
Iššūkiai ir problemos AI pramonėje
Nepaisant perspektyvių prognozių, tam tikros problemos turi būti sprendžiamos. Kylantis poreikis naudoti AI-paremtas sprendimus didina įtampą energijos ištekliams, galimai dar labiau pablogindamas klimato krizę, kuria siekiama ją sumažinti. Duomenų centrai, kurie yra AI operacijų raiškos pagrindas, turi būti tiekiami tvariai sugeneruota energija, kad būtų išvengta priešingų rezultatų. Be to, kartu su AI atsiranda susirūpinimas dėl duomenų privatumo, etinių AI sprendimų pasekmių ir poreikio sukurti reguliavimo priemones, kurios galėtų prisitaikyti prie technologijų pažangos.
Investuotojai ir suinteresuotosios šalys AI pramonėje taip pat svarsto dėl spaudimo nuo klimato reguliavimo ir skubos pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Šis spaudimas nukreipia jų investicines strategijas koncentruojantis ne tik į inovacijas, bet ir į tvarumą.
Daugiau informacijos apie AI pramonę ir rinkos tendencijas rasite šiose šaltinėse:
– Tarptautinė energijos agentūra: Teikia duomenis ir analizes apie energiją, įskaitant technologijų poveikį suvartojimui.
– Gartner: Pirmaujanti tyrimų ir konsultavimo kompanija, siūlanti įžvalgas į technologijų susijusias tendencijas ir prognozes.
Pasitelkęs AI technologijas optimizuoti energijos naudojimą, pramonės sektoriai gali suderinti inovacijų skatinimą ir aplinkos poveikio mažinimą, sudarant sąlygas tvariam ir ekonomiškai gyvybingam ateities scenarijui.
The source of the article is from the blog mivalle.net.ar