Šiuolaikinio karinio žaidimo pakitęs peizažas reikalauja inovatyvių požiūrių į komandų struktūras. Su tikslių smūgių ir kompiuterinės žvalgybos atakų įsiveržimu, tradicinės centralizuotos štabai tapo pažeidžiamais taikiniais. Įsivaizduokime konfliktą tarp JAV ir Kinijos, kur aukštųjų technologijų centrai kaip vieningos oro operacijų centrai (CAOCs) tampa pagrindiniais taikiniais. Norint įveikti šį iššūkį, ekspertai siūlo pasinaudoti dirbtinio intelekto (DI) galia, kuriant daugiau decentralizuotas ir patvaresnes komandų struktūras.
Decentralizacijos sąvoka apima sprendimų priėmimą ir apdorojimą arti „taktinio krašto“. Panaudojus DIRBTINĮ INTELIGENTIJĄ (DI), svarbiausi sprendimai gali būti priimami individualiu lygmeniu, gerinant judrumą ir reagavimo galimybes. Tai skiriasi nuo centralizuoto valdymo, kurį matome dabartinėse Vakarų sistemose, kurios remiasi „ragana ir kalveliu“ modeliais. Tačiau decentralizacija reikalauja kultūros permainų ir skirtingo DI taikymo formos.
Nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos turi ilgalaikę pranašumą institucinės kultūros ir technologinės inovacijos srityse, šioje srityje nėra vietos pasitenkinimui. Egzistuoja alternatyvūs modernizacijos modeliai, ir ypač Kinija pabrėžia decentralizaciją savo karinėje teorijoje. Kinijos raštuose apie „informatizaciją“ matyti noras suteikti galimybes pirmosios linijos vadams naudotis besiformuojančiomis technologijomis.
Centralizacija prieš decentralizaciją nėra dviejų galimybių pasirinkimas, o slenkantis nuostatas. Karo democratizacija, atsispindinti individualių kareivių, ginkluotų dronais, galimybių augimu, linksta link decentralizuoto sprendimų priėmimo. Tuo pačiu metu šiuolaikinio karo sudėtingumas ir mastas reikalauja koordinavimo aukštesniame lygmenyje. Skirtinguose lokacijose kilę tolimųjų nuotolių raketos ir kompiuterinės žvalgybos atakos reikalauja centralizuotos komandos.
DIRBTINIS INTELIGENTIJAS turi galimybę palaikyti abu požiūrius. Superkompiuteriai ir centralizuotos valdymo ir kontrolės struktūros gali suvokti didžiules duomenų masės, teikti išsamią mūšio lauko vaizdą. Debisiavimas debesų kompiuterija, su savo ragana ir kalveliu (hub-and-spoke) architektūra, palengvina efektyvų DIRBTINIO INTELIGENTIJOS įgyvendinimą. Tačiau centralizacija sukuria tam tikrų pažeidžiamumų, kuriuos mąstantis priešininkas gali išnaudoti.
Komandų struktūros ateitis slypi kompromiso tarp centralizacijos ir decentralizacijos. DIRBANT dirbtine intelektą tinklų pakraštyje galima gerinti judrumą ir sprendimų priėmimą atskirais lygmenimis, tuo pačiu išlaikant centralizuotos koordinacijos privalumus. Technologijos tobulėjant, svarbu priimti hibridinį požiūrį, pasinaudoti DIRBTINIO INTELIGENTIJOS galimybėmis ir tuo pat metu mažinti pažeidžiamumus.
Išvadai, komandų struktūros ateitis yra DIRBANT su DIRBTINE INTELIGENTIJA ir pergalvodant tradicines centralizuotas modelius. Efektyviai integruojant DIRBTINĮ INTELIGENTIJĄ „taktiniame kelyje“ ir pasitelkiant decentralizuotą sprendimų priėmimą, karinės pajėgos gali prisitaikyti prie besikeičiančio šiuolaikinio karo pobūdžio. Tačiau išlaikyti pusiausvyrą tarp centralizacijos ir decentralizacijos bus lemtinga, siekiant maksimaliai išnaudoti naudą, išvengiant pažeidžiamumų.
DU Kartotinos į klausimus:
1. Kas yra šiuolaikinio karinio žaidimo pakitęs peizažas?
Šiuolaikinio karinio žaidimo pakitęs peizažas apibrėžia karui būdingo pobūdžio pasikeitimą dėl technologinių pažangių smūgių ir kompiuterinės žvalgybos atakų, kurios padarė tradicines centralizuotas komandų struktūras pažeidžiamais taikiniais.
2. Kas yra decentralizacija komandų struktūrų kontekste?
Decentralizacija komandų struktūrų kontekste reiškia sprendimų priėmimo ir apdorojimo perkėlimą artyn „taktinio krašto“, suteikiant galimybes pirmosios linijos vadams ir gerinant jų judrumą ir reagavimo galimybes.
3. Kaip galima panaudoti dirbtinį intelektą (DI) kuriant decentralizuotas komandų struktūras?
Pasinaudojus DIRBTINIU INTELIGENTIJU, svarbiausi sprendimai gali būti priimami individualiu lygmeniu, gerinant judrumą ir reagavimo galimybes. Šis požiūris skiriasi nuo centralizuoto valdymo, kurį matome dabartinėse Vakarų sistemose, kurios remiasi „ragana ir kalveliu“ modeliais.
4. Kokia yra skirtumas tarp centralizacijos ir decentralizacijos karui?
Centralizacija apie tai, kaip sprendimai priimami aukštesniame lygmenyje ir koordinavimas vyksta centralizuotos komandos sistemoje. Decentralizacija apima sprendimų priėmimą ir apdorojimą arti „taktinio krašto“, suteikiant galimybes individualiems vadams.
5. Kokia yra dirbtinio intelekto vaidmuo komandų struktūrose?
DIRBTINIS INTELIGENTIJAS turi galimybę palaikyti tiek centralizuotus, tiek decentralizuotus požiūrius. Superkompiuteriai ir centralizuotos valdymo ir kontrolės struktūros gali suvokti didžiules duomenų masę, teikti išsamią mūšio lauko vaizdą. Tuo pačiu metu DIRBTINIS INTELIGENTIJAS gali būti panaudojamas „taktiniame kelyje“, gerinant judrumą ir sprendimų priėmimą individualiu lygmeniu.
Svarbios sąvokos ir slangu:
– Tiksliosios smūgiai: kariniai smūgiai, kurie yra labai tiksli ir nukreipti, dažnai naudojant pažangią technologiją ir ginkluotę.
– Kompiuterinės žvalgybos atakos: išpuoliai, vykdomi kompiuteriniame erdvėje su tikslu sutrikdyti arba pažeisti kompiuterių sistemų, tinklų ar infrastruktūros veikimą.
– Decentralizacija: sprendimų priėmimo ir apdorojimo perkėlimas arčiau „taktinio krašto“, suteikiant galimybes pirmosios linijos vadams.
– Centralizuotas valdymas: komandų struktūros, kuriose sprendimai priimami aukštesniame lygmenyje ir koordinacija yra centralizuota.
– „Ragana ir kalvelis“ modeliai: modelis, kuriame sprendimai ir informacija teka per centrinį mazgą prie įvairių pakopinių mazgų.
Susiję nuorodos:
– Gynybos departamento
– JAV kariuomenė
– JAV jūrų laivynas
– JAV karinė oro jėga
– Jane’s Defence
The source of the article is from the blog jomfruland.net