�em��lapiai seniai naudojami naviguojant m�s� �em�s kra�to kra�tau, dokumentuojant keli�tynes, pastatus ir �em�s naudojim�. Ta�iau did�iuliai ir vienodi vandenynai iki �iol liko paslaptimi, dauguma j� veiklos pasl�pta nuo akies. Tik iki dabar.
Vakariniu �urnalo „Nature” paskelbtas revoliucingas tyrimas atskleid� pasl�ptos vandenyno eismo ir atliek� statybos pasaul� naudojant dirbtin� intelekt� (AI) ir palydovin� nuotraukas. Global Fishing Watch atliktas tyrimas atskleid� daugyb� slapyvard�mis „sl�psan�i�” �uv�j� laivyno, kurie i�sijungdavo i� iru�i� sekimo sistem�. Analizuodami did�iosios informacijos stokas i� �vairi� �altini�, �skaitant palydovines nuotraukas, tyrimas sukuria beprecedentin� vandenyno veiklos �em�lap�.
�i nauja supratimas apie pramonin� revoliucij�, kuri vyksta m�s� vandenynuose, parodo jo didel� �tak� tiek pasaulinei ekonomikai, tiek aplinkai. Daugiau kaip milijardas �moni� priklauso nuo j� maisto, o milijonai dirba juros �ukoje. Be to, vandenynas yra atsakingas u� 80% visu preki� perve�imo ir 30% pasaulio naftos gamybos.
Ta�iau �i greita �lau�os vandenyje ekonomikos augimas at�jo savo kain�. Aplinkos nykimas, �skaitant perdauginim� ir kritini� gyvybingos terp�s sunaikinim�, tapo skubia problema. Tyrimas siek� steb�ti ir �em�lapyje �ias naujoves, kad geriau suprastume j� poveik� m�s� vandenynams.
Tyrimas atskleid� kelias problemas, susijusias su j�ros veiklos steb�jimu. Tam tikros laivo steb�jimo sistemos yra ribojamos tik pagrindinei bendrovei ir nesuteikiamos vie�ai. Be to, laivai, u�si�musieji neteis�ta veikla, da�nai i�sijungd� sekimo sistemas ar manipuliuoja jomis perduodamomis vietomis. Paj�r�s pakran� vandenys ir tam tikros sritys, blogai priimantys palydovin� receptori�, sukuria „aklojas” vietas steb�jimui, o politiniai ir prekybiniai apribojimai gali apriboti informacijos sklaid� per Automatines Identifikavimo Sistemas (AIS).
Ta�iau dirbtin�intelektas atsirado kaip galingas �rankis, leid�iantis �veikti �ias problemas. Analizuodamas did�ias palydovines nuotraukas, tyrimas nustat� daugiau nei 63 000 laiv� atvej� bet kuriuo metu, i� j� ma�daug pus� – tai yra �uv�s laivai. Svarbu pamin�ti, kad apie tris ketvirtadalius viso pasaulio �em�lapyje atvaizduojamo pramoninio �uv�j� laivyno nepamato visuotin�s steb�senos sistemos.
Azija i�kilo kaip pramoninio �uvimo dominuojan�ioji regionas, sudar� 70% vis� laiv� aptikim�, o Kinijos ekskliuzyvi� teritorij� tapo ypa� koncentruota vieta. Tyrimas taip pat atskleid� �uv�j� laivus, veikian�ius marine saugomose teritorijose, �skaitant Galapag� sala, Barjero rif� j�ros park�.
Be �uv�jimo veiklos, tyrimas taip pat nustat� fiksuotas j�rines strukt�ras, tokias kaip kepurait�s, v�jo parkai ir naftos gavybos instaliacijos. Kinija pirmauja kuriant v�t�nuj� energij�, nuo 2017 iki 2021 met� turbin� skai�ius padid�jo 900%. V�t�nai i� j� rasti da�niausiai �iaur�s Europoje ir Kinijoje, o vandenyno naftos strukt�r� skai�ius taip pat padid�jo 16%.
Apibendrinant, �is tyrimas suteikia platesn� �vilgsn� � vandenyno industrializacij� ir jos poveik� m�s� planetai. Su augimu juros v�t�nejimo, aquaculture ir �griovin�s veiklos, jungiant jau esam� pramonin� �uv�jim�, laivyb� ir naftos bei duj� energijos veiklas, ai�ku, kad pasaulin� j�ra yra u�imtas ir sud�tingas industrijos darbo vieta. Suprasdami ir sprend�dami �ias greito augimo sukeltas problemas, galime siekti tvari� m�s� vandenyno ateities.
DUK:
1. Kas atskleid� paskelbtas revoliucingas tyrimas �urnal� „Nature”?
Tyrimas, naudodamas dirbtin� intelekt� (AI) ir palydovines nuotraukas, atskleid� pasl�pt� vandenyno veiklos, �skaitant laivus, kurie i�sijungia i� steb�jimo sistem�. Tai suk�r� beprecedentin� vandenyno veiklos �em�lap�.
2. Kok� reik�m� turi �is naujas supratimas apie vandenyno veikl�?
Tyrimas parodo, kok��vald�ia yra pramonin� vandenyno „mavi�j� vakariniuose vandenyse” poveikis tiek pasaulinei ekonomikai, tiek aplinkai. Jis atkreipia d�mes�, kad daugiau kaip milijardas �moni� priklauso nuo j�ros maisto, vandenynas atsakingas u� apie 80% preki� perve�imo ir jame pagaminama 30% pasaulio naftos.
3. Kokios yra kelios problemos, susijusios su vandenyno veiklos steb�jimu?
Problemos apima ribot� laivo steb�jimo sistem�, laivus, u�si�musius neteis�ta veikla, kurie i�sijungia steb�jimo sistemas, „aklias” vietas steb�jime d�l prastai palydovinio signalo priemimo tam tikrose srityse ir informacijos sklaidos apribojimus per Automatines identifikavimo sistemas (AIS) d�l politini� ir komercini� prie�as�i�.
4. Kaip tyrimas �veik� �ias problemas?
Tyrimas naudojo dirbtin� intelekt� ir analizavo didel� palydovinio vaizd� kiek�i, kad nustatyt� laiv� atvejus. Tai jiems leido aptikti daugiau nei 63 000 laiv� atvej� t� pa�iu metu, i� kuri� pus� buvo �uv�jimo laivai. Svarbu yra tai, kad apie tris ketvirtadalius visame pasaulyje suvestin� mis �uv�jimas n�ra pateiktas vie�ojoje steb�senos sistemoje.
5. Kurie regionai i�ry�kiavo pramoniniame �uv�jime?
Azija, ypa� Kinijos ekskliuzyvi zona, u�sisavino 70% vis� laiv� aptikim�. Tyrimas atskleid�, kad �uv�jimo laivai veikia marijos saugomose vietose, tokiose kaip Galapag� salos rezervatas ir Barjero rif� j�ros parkas.
6. Kokie kiti marijos strukt�r� buvo nustatyti tyrimo metu?
Be �uv�jimo veiklos, tyrimas nustat� nejudan�ias marijos strukt�ras, tokias kaip kepurait�s, v�jo parkai ir naftos gavybos instaliacijos. Kinija pirmauja kuriant v�t�nuj� energij�, nuo 2017 iki 2021 met� tunbini� skai�ius i�augo 900%. V�t�nai daugiausia randami �iaur�s Europoje ir Kinijoje, o naftos gavybos strukt�r� skai�ius padid�jo 16%.
Apibendrinant, �is tyrimas suteikia platesn� vandenyne industrializacijos ir jos poveikio m�s� planetai �vilgsn�. Augant offshore v�t�nejimui, aquaculture paj�gumams ir �griovin�ms veikloms, prisijungiant prie jau veikian�ios pramonin�s �uv�jimo, laivybos ir naftos bei duj� veikl�, ai�ku, kad globalus vandenynas yra u�si�m�s ir sud�tingas industrija. Suprasdami ir spr�sdami �ias greito augimo keliamas problemas, galime siekti tvari� ateities m�s� vandenynams.
The source of the article is from the blog karacasanime.com.ve