Neseniai „Nature Physics” žurnale paskelbtame tyrimame prabyla apie stipriųjų ryšių susidarymą neuroniniuose tinkluose. Mokslininkų komanda iš CUNY Graduate Center Theoretical Sciences iniciatyvos, Jaelio, Čikagos universiteto ir Harvardo analizavo įvairių rūšių, įskaitant vaisių muses, pelėsius ir kirminus, smegenų jungiamąją medžiagą.
Mokslininkai nustatė, kad šiuose tinkluose nedaugeliui neuronų tarpusavyje yra žymiai stipresni ryšiai nei kitiems. Pastebėta, kad šie „sunkiojo uodegos” ryšiai atlieka svarbų vaidmenį smegenų veikloje. Ankstesni tyrimai tyrė, kaip formuojasi šie retais ryšiais pagrįsti jungtys ir ar šis procesas yra specifinis kiekvienai rūšiai ar valdomas bendru pagrindiniu principu.
Naudojant pažangias mikroskopijos ir vaizdo registravimo technologijas, mokslininkai galėjo išnagrinėti šių ryšių susidarymą. Jie sukūrė matematinį modelį, remdamiesi Hebbian plasticity principu – mechanicizmu iš neuronų mokslo, teigiančiu, kad neuronai jungiasi, kai jie vienu metu dirba. Modelis tiksliai nusakė neuronų tinklo jungties pertvarkymą, siekiant susidaryti stiprųjį ryšį.
Be to, įtraukiant neuroninę veiklą į modelį, mokslininkai pastebėjo dar vieną svarbų neuralinio tinklo struktūros požymį: susibūrimą. Šis susibūrimo fenomenas pasirodo esąs bendras įvairių rūšių požymis, rodantis bendrą principą neuroninių ryšių formavime.
Šio tyrimo rezultatai turi įtakos mūsų suvokimui apie smegenų veiklą ir gali potencialiai paveikti būsimus neuroninių mokslų tyrimus. Iškeldami stipriųjų ryšių susidarymo mechanizmus neuroniniuose tinkluose, mokslininkai gali gauti įžvalgas į fundamentalius smegenų veiklos principus. Tolimesnis šių principų tyrinėjimas gali lemti pažangą srityse, tokiose kaip neuroninių tinklų modeliavimas ir smegenimis inspiruota kompiuterija.
The source of the article is from the blog motopaddock.nl