Pasiekiamumo ir energijos sąnaudų pagerinimui mokslininkai sukūrė inovatyvią sistemą dronų tinklui

Siekiant atitikti ateities kartų tinklų, kuriamiems susiduriant aukšto perdavimo greičio ir lankstaus aprėpties reikalavimams, aukštyn kojomis vadinamųjų bepiločių orlaivių (UAV) naudojimo galimybes tyriai. Tačiau naudojant dronus tinklo infrastruktūroje yra iššūkių, tokie kaip poreikis turėti daugybę antenų ir didėjantys signalo pralaidumo nuostoliai, o tai lemia didesnį energijos suvartojimą. Vadovaujantis šiais iššūkiais mūsų RUIS universiteto matematikos mokslininkų komanda kartu su Egipto, Kinijos, Saudo Arabijos ir Uzbekistano tyrėjais sukūrė dirbtinį neuroninį tinklą, kuris optimizuoja energijos suvartojimą dronų tinkluose.

Tyrėjai sukūrė išskirtinę išteklių paskirstymo sistemą, vadinamą IRA-AEODL (intelektualus išteklių paskirstymas naudojant dirbtinį ekosistemos optimizatorių su giliuoju mokymu). Ši sistema naudoja sudėtingą subdeponeuojančiojo užkodavimo architektūrą, kad būtų efektyviai paskirstytos ištekliai bevielėse tinklų teritorijose, kuriose naudojami dronai. Jos veikimo pagrindinė idėja yra generuoti atsakymą išeities sluoksnyje, kuris kuo tiksliau atitinka norimą išvestį. Naudojant dirbtinį ekosistemos optimizatorių, sistema nustato optimalius parametrus neuroniniam tinklui.

Palyginus su dabartinėmis sistemomis, IRA-AEODL yra ženkliai pagerinusi savo veikimą. Bandomuosiuose su 2-6 dronais serijose vidutiniškas tinklo pralaidumas padidėjo nuo 3% iki 17%, o kai naudotojų skaičius augo, pagerinimai siekė iki 30%. Sistema taip pat įtraukia matematiškai stabilius metodus, didinant patikimumą ir efektyvumą.

„Mūsų dronų kūrimas turi didelį tinklo talpą ir aprėpį. Be to, dronai naudojami kaip mobilių įkrovos stotelės, tiekiančios energiją mažesnės galios prietaisams. Kadangi dronų baterijos tipiškai turi ribotą talpą, svarbu rasti geras kompromisų tarp aprėpties srities ir energijos sąnaudų, taip pat palaikymo laiko. Siekiant pagerinti aprėptį ir energijos efektyvumą, svarbu išskirti išteklius, t. y. subkanalus, perdavimo galios ir naudotojų paslaugas”, paaiškino Ammar Muthanna, Pd.D. RUIS universiteto mokslo centro, modeliuojančio bevielius 5G tinklus, direktorius.

Dronų tyrimai, paskelbti Žurnalą „Drones“, išryškina šios inovatyvios sistemos potencialą optimizuoti energijos sąnaudas ir pagerinti dronų tinklų veikimą. Tolimesniu plėtojimu ir integracijomis gali būti atveriama kelias efektyvesnei ir patikimesnei ryšio tinklų komunikacijai ateityje.

The source of the article is from the blog qhubo.com.ni

Privacy policy
Contact