Europos Sąjunga nutraukia didesnį technologijų pramonės lygį, leidžiant ambicingą Europos mikroschematų įstatymo projektą. Šis išskirtinis iniciatyva siekia nukreipti apie 50 mlrd. eurų į puslaidininkių sektorių iki 2030 m., žymint svarbų strateginį žingsnį stiprinti Europos technologinę nepriklausomybę ir globalią konkurencingumą.
Tokiai didelėj šiam sektoriui žadamas investicijas ES siekia tapatyti su Jungtinėmis Valstijomis, kurios jau įsipareigojo panašiomis finansinėmis priemonėmis sustiprinti savo pozicijas mikroelektronikos, telekomunikacijų ir dirbtinio intelekto srityse. Tačiau Europos analitikai išreiškia skeptiškumą dėl iniciatyvos galimybės Europos Sąjungą paversti svarbiausiu dalyviu šiose kritinėse srityse.
Viena iš pagrindinių kliūčių, su kuriuo susiduria Europos Mikroschematų Įstatymas, yra ES unikalus bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir pramoninio vystymosi srityje lyginant su Jungtinių Valstijų modeliu. JAV požiūris atskleidžia stiprias sinergijas tarp nepriklausomų akademinių įstaigų ir privačiojo sektoriaus, tuo tarpu ES, universitetai yra valstybės valdomi ir turi mažiau tvirtų ryšių su pramonė. Dėl to kyla trintis, kuri trukdo suderintam pažangos būtinam šiai išskirtinei iniciatyvai.
Be to, dėl ES tarpvyriausybinių struktūrų koordinuoti investicijas tarp jos narių šalių įrodys būti sudėtingesnis lyginant su apimančiomis federalinėmis investicijomis, matomomis JAV. Europos Mikroschematų Įstatymo sėkmė ne tik reikalauja investicijų, bet ir persižvalgymo dėl sąjungos darbo metodų krypties link daugiau vieningų, lankstesnių ir pramonės orientacijos strategijų.
Kad ES galėtų efektyviai pasinaudoti šiomis investicijomis, būtina glaudesnė, pasitikėjimu grindžiama santykių tarp mokslininkų ir verslo sąveika. Toks bendradarbiavimas gyvybiškai svarbus kuriant pažangius mikroelektronikos produktus ir užtikrinant tiekimo saugumą besivystančiose pasaulinėse sąlygose. Be to, įstatymas reikalauja efektyvaus valdymo, kuriame politikai ir pareigūnai turėtų gilią supratimą apie mokslinius ir komercinius peizažus.
Kai įsipareigojimas įgaliotas pilna jėga, tai atneša laikotarpį atsispindėti ir veiklai Europos rinkėjams. Šiandien priimti sprendimai neabejotinai formuos ateities Europos pramonės ir technologijų teritoriją.
Europos Sąjungos sprendimas investuoti 50 mlrd. eurų puslaidininkių sektoriuje per Europos Mikroschematų Įstatymą yra strateginis siekis padidinti Europos atsparumą globalioje, aukštų technologijų rinkoje ir užtikrinti tiekimo grandinių saugumą.
Čia pateikiami papildomi faktai, pagrindiniai klausimai, iššūkiai, kontroversijos, privalumai ir trūkumai, susiję su šia tema:
Papildomi faktai:
– Pasaulinė puslaidininkų pramonė yra dominuojama kelių šalių, pirmiausia JAV, Pietų Korėja, Taivanis ir Kinija. ES dabar sudaro mažiau nei 10 % pasaulinės puslaidininkių gamybos.
– Puslaidininkai yra kritiniai komponentai, naudojami plačioje produkcijos spektro, nuo išmaniuosius telefonus ir kompiuterius iki automobilių ir pramonės mašinų.
– COVID-19 pandemija atskleidė pasaulinės puslaidininkių tiekimo grandinės pažeidžiamumą, pabrėžiant poreikį geografiniam gamybos diversifikavimui.
Pagrindiniai klausimai:
1. Kaip ES užtikrins teisingą pinigų paskirstymą tarp savo narių valstybių?
2. Kokios priemonės numatytos skatinti bendradarbiavimą tarp ES akademinių ir pramoninių sektorių?
3. Galėtų ši iniciatyva sąlygoti protekcionistinius politikos ar prekybos įtarimus su kitomis pasaulinėmis dalyvėmis puslaidininkių pramonėje?
Pagrindiniai iššūkiai ir kontroversijos:
– Sutarimas tarp ES narių šalių gali būti sudėtingas dėl skirtingų nacionalinių interesų ir ekonominių galimybių.
– Puslaidininkių pramonėje yra pasaulinio lygio specializuotų darbuotojų trūkumas, kurį ES turi išspręsti norėdama visapusiškai pasinaudoti savo investicijomis.
– Europos Mikroschematų Įstatymo sėkmę labai lemia galimybė laiku prisitaikyti prie greitų technologijų pažangų ir agresyvaus tarptautinio konkurencingumo.
Privalumai:
– Stiprinant ES nepriklausomybę puslaidininkių gamyboje, galima sumažinti jos pažeidžiamumą dėl išorinių tiekimo grandinių sutrikimų.
– Sustiprėjusi puslaidininkių pramonė gali vesti prie didesnės darbo vietų kūrimo ir ekonominio augimo ES viduje.
– Investuojant į aukščiausios kokybės technologijas, gali būti skatinamas inovacijos procesas ir palaikoma Europos reikšmė technologijų arenoje.
Trūkumai:
– Didelės investicijos įneša riziką finansinių nuostolių, jei iniciatyva nesuteiks tikėtų rezultatų.
– Gali būti laiko vėlavimų tarp investicijų ir faktinio ES padėties stiprinimo puslaidininkių rinkoje.
– Palaikant atvirumą tarptautinei prekybai su siekiu technologinės nepriklausomybės, gali pasirodyti iššūkių.
Daugiau informacijos galite rasti aplankę atitinkamų ES institucijų ar pramonės subjektų tinklalapius, tokius kaip Europos Komisija ec.europa.eu.
Pateiktas straipsnis aiškiai išdėsto Europos Mikroschematų Įstatymo strateginius motyvus. Iššūkis susitvarkyti su unikalia ES kraštovaizdžiu, su jo būdinga tarpvyriausybine sudėtingumu, kelia didelę kliūtį pasiekti veiksmingumą, pramonės orientuotą efektyvumą, matomą centralizuotesnėse ekonomikose. Be to, pabrėžiama poreikį įgalioti kvalifikuotą valdymą tvarkant tokį svarbų finansinį įsipareigojimą, atsižvelgiant į didžiulius mokslinius ir verslo padarinius.
The source of the article is from the blog myshopsguide.com