Nepaisant įvairių Europos Komisijos nuo 2018 m. iniciatyvų skatinti dirbtinio intelekto ekosistemų vystymą Europos Sąjungoje (ES), Europos Audito Rūmų ataskaita atskleidė, kad pasiekimai šioje srityje prilygsta pasauliniams lyderiams. Pastangos skatinti investicijas į dirbtinį intelektą atsilieka lyginant su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija, kurios privačių sektorių investicijos ženkliai viršija ES rodiklius.
Analizės rodo, kad nuo 2018 iki 2020 m. dirbtinio intelekto investicijų spraga tarp ES ir JAV išaugo daugiau nei dvigubai, o ES pralenka daugiau nei 10 mlrd. eurų. Norint išspręsti šią problemą, Komisija suformulavo strategijas, kuriomis siekiama suderinti dirbtinio intelekto plėtrą visose ES valstybėse narėse. Tai apima politiką, skirtą ištirti dirbtinio intelekto rizikas, sukurti reguliavimą ir didinti investicijas. Tačiau bandymai suderinti šias priemones kentėjo dėl koordinavimo stokos su valstybėmis narėmis ir sisteminio investicijų stebėsena.
ES susiduria su iššūkiais siekdama vadovauti pasaulinėje kovoje dėl dirbtinio intelekto vystymo. Privatūs sektoriaus investicijos atlieka svarbų vaidmenį didinant sąjungos galimybes, ypač naujose srityse, tokiose kaip robotika, didžiuliai duomenys, debesų kompiuterija, aukštos našumo skaičiavimai, fotonika ir neurotiesė.
ES nustatė investicijų tikslus, apimančius tiek viešuosius, tiek privačius fondus, siekiant po 2020 m. pasiekti 20 mlrd. eurų per metus, o po to numatyta didinti sąjungos finansavimą ateityje.
Nepaisant šių nuostatų, ES dirbtinio intelekto investicijų tikslai nuo jų įvedimo 2018 m. išliko neaiškūs ir tobulėjantys, rodantys nesuderinamumą tarp ambicijų ir dabartinės strategijos veiksmingumo. Nors buvo padidinta biudžeto asignavimų dirbtinio intelekto tyrimams suma, šių investicijų ir privataus sektoriaus sinergijos nebuvimas buvo ribojantis veiksnys. ES norint pasiekti savo ambicijas, ji turi ne tik tobulinti savo valdymo įrankius ir investicijų strategijas, bet ir geriau pasitelkti tyrimų rezultatus komercialiam naudojimui. Tai būtų ypač svarbu užtikrinti savo pripažinimą dirbtinio intelekto srityje iki 2030 m., metais, kuriuos ji siekia 75% savo įmonių naudoti dirbtinio intelekto technologijas.
Raktažodžiai ir atsakymai į klausimus:
1. Kodėl ES sunkiai konkuruoja globaliame dirbtinio intelekto investicijų lygyje?
ES sunkumai gali būti priskirti įvairiems veiksniams, įskaitant koordinacijos trūkumą su valstybėmis narėmis, nepakankamas ir neveiksmingas investicijų strategijas, pastebimą spragą tarp viešojo ir privataus sektorių investicijų lyginant su globaliais lyderiais, tokius kaip Jungtinės Valstijos ir Kinija.
2. Kokie yra ES investicijų tikslai dirbtiniam intelektui ir ar jie pasikeitė?
ES nustatyti investicijų tikslai siekia pasiekti 20 mlrd. eurų per metus dirbtinio intelekto investicijoms iš viešų ir privačių fondų po 2020 m. Tačiau šie tikslai išliko nepasikeitę nuo jų įvedimo 2018 m., kas gali reikšti, kad ES strategija nepakankamai sutelgta į greitą dirbtinio intelekto plėtrą ir globalų konkurenciją.
3. Kokie iššūkiai laukia ES siekiant vadovauti dirbtinio intelekto srityje?
Iššūkiai apima jau minėtą investicijų spragą, koordinavimo stoką ir sistemingą požiūrį, neaiškius investicijų tikslus ir tyrimų rezultatų nepanaudojimą komercialiems tikslams. Be to, reglamentavimo struktūros, skirtos užtikrinti etinį dirbtinio intelekto vystymą, gali veikti kaip gairė ir šiurpas, skaitant jų įgyvendinimą.
Pagrindiniai iššūkiai ar kontroversijos:
1. Koordinavimas tarp valstybių narių: Didžiulis iššūkis yra užtikrinti sinergiją ir koordinavimą tarp ES valstybių narių siekiant harmoningo ir efektyvaus dirbtinio intelekto investicinės strategijos.
2. Reglamentavimo ir inovacijų pusiausvyra: ES žinoma dėl savo privatumo ir etinių standartų, kaip antai Bendroji duomenų apsaugos reglamentacija (GDPR). Sunku pasiekti pusiausvyrą tarp griežtų dirbtinio intelekto reglamentų ir palankaus inovacijoms sąlygų kūrimo, tai kontroversiška ir jautri problema.
3. Viešųjų ir privačių sektorių investicijos: Aiškus skirtumas tarp masto ir investicijų greičio tarp viešojo ir privataus sektoriaus, su paskutiniu, vertinamu neprisitaikančiu prie globalių konkurentų.
Privalumai ir trūkumai:
Privalumai:
– ES pabrėžimas dėl etinio dirbtinio intelekto galėtų sukurti patikimą ir tvarią dirbtinio intelekto ekosistemą.
– Potencialus sinergijos efektas iš vieningo požiūrio galėtų sudaryti stipriems bendradarbiavimui pagrįstam veiksmams tarp valstybių.
– Didėjantis Sąjungos finansavimas būsimais metais rodo įsipareigojimą įveikti esamus trūkumus.
Trūkumai:
– Esama ES strategija gali būti per griežta ir lėta prisitaikymui prie sparčių pokyčių dirbtinio intelekto sektoriuje.
– Neaiškūs investicijų tikslai ir silpnas pasirodymas gali sąlygoti nuolatinį atsilikimą nuo JAV ir Kinijos.
– Perdaug reglamentavimo gali potencialiai slopinti inovacijas ir atgrasyti privačių sektorių investicijas.
Norint giliau įsitraukti į ES dirbtinio intelekto iniciatyvas ir pastangas bei suprasti jų platesnį technologinio vystymo strateginį požiūrį, apsilankykite oficialiose svetainėse, tokiomis kaip Europos Komisijos skaitmeninė strategija adresu Europos Komisijos – Skaitmeninė strategija ir atitinkamos Europos Audito Rūmų ataskaitos adresu Europos Audito Rūmai. Šie nuorodos suteikia patikimą informacijos šaltinį šia tema, vertingą visiems norintiems išsamiau suprasti ES planus ir politiką dirbtinio intelekto vystymo srityje.
The source of the article is from the blog procarsrl.com.ar