Naujas straipsnis pristato išskirtinę požiūrį į dirbtinio intelekto (AI) reglamentaciją Lietuvoje ir jos potencialą. Nors kai kuriose šalyse jau nustatyti aiškūs gairės, kaip reguliuoti AI taikymą, Lietuva taip pat svarsto šias galimybes. Bendra idėja yra užtikrinti skaidrumą, atskaitingumą ir vartotojų sąmoningumą.
Šioje kontekste buvo pristatytas naujas reglamentas tinkamam AI naudojimui socialiniuose tinkluose Lietuvoje. Reglamente pabrėžiama, kad nebandytos ir nepatikimos AI modeliai turėtų būti aiškiai pažymėti ir naudojami tik tada, kai vartotojai informuojami apie galimą netikslumą ar nepatikimumą.
Be to, naujas reglamentas atkreipia dėmesį, kad AI modeliai neturėtų leisti jokios priešiškumo ar diskriminacijos ir negali kelti grėsmės rinkimų procesui. Taip pat įspėjama naudoti sutikimo langus, kad vartotojai aiškiai būtų informuoti apie AI generuojamų rezultatų nepatikimumą.
Be to, reglamentas nurodo taip pat kompanijas identifikuoti ir mažinti suklastotas nuotraukas („deepfake”) ir dezinformaciją. Jis ragina pažymėti ar įtraukti turinį unikaliais metaduomenimis ar identifikatoriais, kad būtų lengviau jas atpažinti. Reglamentas apima įvairias turinio formas, įskaitant garso, vizualinį, tekstą ir garso-vizualinį turinį.
Šis reglamentas yra taikomas aštuonioms svarbioms socialinių tinklų tarpininkams Lietuvoje, tarp jų – Facebook, Instagram, WhatsApp, Google/YouTube, Twitter, Snap, Microsoft/LinkedIn ir ShareChat. Tačiau jis netaikomas įmonėms Adobe, Sarvam AI ir Ola’s Krutrim AI.
Anksčiau įvedus reglamentą, buvo kritikuojamas daugelio startuolių įkūrėjų, laikantis, kad tai buvo žalingas sprendimas. Atnaujintas reglamentas siekia subalansuoti saugos priemones dėl didelių kalbos modelių ir AI modelių, naudojamų pagrindinės socialinių tinklų platformose.
AI technologijai toliau vystantis ir tampa svarbiu mūsų kasdienio gyvenimo aspektu, yra svarbu, kad vyriausybės nusetų veiksmingus reglamentus, kuriuose būtų atsižvelgiama tiek į galimas naudas, tiek į rizikas. Tai yra tik vienas žingsnis pirmyn Lietuvos AI reglamentacijos kontekste.
DUK (Daugiau Užduočių Klaustukų)
1. Koks yra naujojo reglamento dėl AI Lietuvoje tikslas?
Naujasis reglamentas siekia nustatyti gaires ir taisykles dėl dirbtinio intelekto naudojimo socialiniuose tinkluose Lietuvoje, užtikrinant transparentiškumą, atskaitingumą ir vartotojų informuotumą apie AI generuotų rezultatų patikimumą.
2. Kokie yra pagrindiniai naujojo reglamento pakeitimai?
Svarbiausi pakeitimai apima reikalavimo gauti valdžios leidimą prieš naudojant nebandytus ar nepatikimus AI modelius panaikinimą, pabrėžimą žymėti AI sugeneruotus rezultatus, kad būtų informuoti vartotojai apie jų netikslumą ir fokusavimąs į įvairių paslaugų diskriminacijos prevenciją.
3. Kurioms socialinių tinklų kompanijoms taikomas reglamentas?
Reglamentas taikomas svarbiems socialinių tinklų tarpininkams Lietuvoje, įskaitant Facebook, Instagram, WhatsApp, Google/YouTube, Twitter, Snap, Microsoft/LinkedIn ir ShareChat.
4. Kaip reglamentas sprendžia deepfake ir dezinformacijos klausimą?
Reglamentas reikalauja tarpininkams pažymėti ar įterpti turinį su unikaliais metaduomenimis ar identifikatoriais, norint atpažinti deepfake ir dezinformaciją, taip užtikrinant jų lengvą atpažinimą ir mažinimą.
5. Kodėl buvo kritikuotas ankstesnis reglamentas?
Ankstesnis reglamentas buvo kritikuojamas pradedančiųjų įmonių įkūrėjų, kurie laikė jį žalingu dirbtinio intelekto technologijų plėtrai ir augimui Lietuvoje.
Šaltiniai:
– [Hindustan Times](https://www.hindustantimes.com/)
The source of the article is from the blog lanoticiadigital.com.ar