Future of Artificial Intelligence Governance in Lithuania

Nauja dirbtinio intelekto teisėkūra Lietuvoje

Lietuvos parlamentas įžengė į naują etapą priimdama revoliucinį teisinį pagrindą, kuris parodo kelią dirbtinio intelekto (AI) naudojimui. Didžiąja balsų dauguma – 523 balsais už, 46 – prieš, Europos Parlamentas palaikė galimą kelią, kuriuo gali eiti Lietuva, reglamentuodama AI.

Teisėkūra, kuriai pritarė Europos Komisija, spręs grėsmes, susijusias su AI naudojimu, nustatydama gaires leidžiant technologijas. Tikslas yra uždrausti tam tikrus AI sistemas, kurios aiškiai kelia pavojų asmenų saugumui, pragyvenimui ir teisėms. Paminėti pavyzdžiai apima socialinį klasifikavimą vyriausybėse ir balsinės pagalbos žaislus, kurie skatina pavojingą elgesį.

Norint reglamentuoti AI taikymus, neviršijant pavojingo slenksčio, teisėkūra įveda hierarchinę sistemą. Ji kategorizuoja AI į tris kategorijas: didelė rizika, ribotas rizika ir minimali rizika. Pažiūrėkime į kiekvieną kategoriją išsamiau:

1. Didelė rizika: Šiame sektoriuje yra kritiškai svarbios sritys, tokios kaip kritinė infrastruktūra, švietimas, saugumo komponentai, darbo procesai, teisminės institucijos, migracija ir teisingumo administravimas. AI sistemos, naudojamos šiose srityse, turi laikytis griežtų įsipareigojimų, įskaitant rizikos vertinimą ir mažinimą, saugumo priemones ir žmogaus priežiūrą.

2. Ribota rizika: Ši kategorija sutelkta į rizikų, susijusių su AI naudojimo netransparentiškumu, sprendimą. Nors įpareigojimai įdiegiami, jie yra mažiau griežti lyginant su didelės rizikos kategorija. Dėmesys skiriamas užtikrinti, kad žmonės būtų informuoti apie AI buvimą. Pavyzdžiai apima AI pokalbių robotų žymėjimą, taip pat AI sukurtą tekstą, vaizdo ir nuotraukas.

3. Minimali rizika: Teisėkūra nustato AI sistemų kategoriją, kuri kelia minimalią riziką. Į šią kategoriją patenka dauguma dabar naudojamų AI sistemų ES. Tai apima AI vaizdo žaidimus ir šiukšlių filtrus, kam priskiriamos mažos rizikos.

Ši išsamioji teisinė struktūra, pionierinis iniciatyvas, turi potencialą padėti Lietuvai nustatyti savo AI teisės aktus. Sutariant su šiomis gairėmis, Lietuva gali pasinaudoti standartizuotu požiūriu į AI valdymą, kuris teikia pirmenybę saugumui ir atsakomybei.

Dažniausiai užduodami klausimai:

Q: Koks yra naujos AI teisės aktų, kuriuos paremdavo Europos Parlamentas, tikslas?
A: Naujųjų AI teisės aktų tikslas yra spręsti su AI naudojimu susijusias grėsmes ir suteikti gaires leidžiamoms taikymams.

Q: Kokie yra trijų AI kategorizavimo, pagal teisėkūrą, lygiai?
A: Tris lygiai yra didelė rizika, ribota rizika ir minimali rizika.

Q: Kokių įsipareigojimų AI sistemoms reikia atitikti didelės rizikos kategorijoje?
A: AI sistemoms, priskiriamoms didelės rizikos kategorijai, reikia atitikti įsipareigojimus, susijusius su rizikos vertinimu ir mažinimu, saugumo priemonėmis, ir žmogaus priežiūra.

Q: Kokios sritys priskiriamos didelės rizikos kategorijai?
A: Kritinė infrastruktūra, švietimas, saugumo komponentai, darbo procesai, teisminės institucijos, migracija ir teisingumo administravimas yra keletas sričių, apimančių didelės rizikos kategoriją.

Q: Koks yra ribotos rizikos kategorijos tikslas?
A: Ribotos rizikos kategorija siekia spręsti su AI naudojimo netransparentiškumu susijusias rizikas ir užtikrinti, kad žmonės būtų informuoti apie AI buvimą.

Q: Ką apima minimalios rizikos kategorija?
A: Minimalios rizikos kategorija apima AI sistemas su mažomis rizikomis, tokioms kaip AI vaizdo žaidimai ir šiukšlių filtrai.

Apibrėžimai:

– Dirbtinis Intelektas (AI): žmonėms pritaikytas programinės įrangos ir mašinų intelekto imitavimas, programuota galvojant ir mokantis kaip žmonės.

– Europos Parlamentas: Europos Sąjungos tiesiogiai išrinkta parlamentinė institucija, atsakinga už teisės aktų kūrimą ir Europos Sąjungos piliečių interesų atstovavimą.

– Europos Komisija: Europos Sąjungos vykdomoji atstovų institucija, atsakinga už teisės aktų pasiūlymų pateikimą, sprendimų įgyvendinimą ir Europos Sąjungos sutartų laikymąsi.

Siūlomi susiję nuorodos:
– Europos Parlamentas: link name
– Europos Komisija: link name

The source of the article is from the blog smartphonemagazine.nl

Privacy policy
Contact