Greitas dirbtinio intelekto (AI) ir generacinio dirbtinio intelekto (GenAI) progresas turi potencialą revoliucionuoti įvairias sritis ir pasaulio ekonomikas. Neseniai Tarptautinio valiutos fondo (IMF) atliktas tyrimas aptaria šių technologijų dvigubą poveikį – jų potencialą pagreitinti produktyvumą, didinti pasaulio augimą ir pajamas, taip pat sugebėjimą pakeisti darbus ir padidinti nelygybę.
IMF analizė parodo, kad apie 40% pasaulio darbo užimtumo susiduria su GenAI poveikiu, šis skaičius šalyse, kuriose vystėsi ekonomika, pasiekia net 60%, tokiomis kaip Jungtinės Valstijos ir Europa. Šis poveikis gali padidinti pajamų nelygybę, tuo tarpu turtingumo nelygybė auga. Įmonės gali pasipelnyti iš AI susijusių produktyvumo padidėjimų, tuo tarpu darbuotojų, kurių užduotys pakeistos GenAI įrankiais, darbo užmokestis gali sumažėti.
Tačiau tyrime taip pat pabrėžiama, kad apie pusė darbų, paveiktų AI ir GenAI, gali patirti padidėjusį produktyvumą. Deja, kita pusė gali susidurti su darbo paklausos mažėjimu, mažesniais užmokesčiais ir mažesniais samdytaisiais, nes užduotys, kurių tradiciškai atlieka žmonės, bus automatizuotos. Tai gali rezultuoti tam tikrų darbo vaidmenų visišku išnykimu.
Nors IMF tyrimas pripažįsta galimybę, kad dėl AI atsiras darbo pakeitimas, jis pabrėžia, kad AI daugeliu atvejų tikriausiai papildys žmogaus darbą. Produktyvumo padidėjimas, kylančios iš AI, gali leisti didinti pajamų lygį daugumai darbuotojų. Evoliucionuojant šiai aplinkai, reikia tobulinti reguliavimo struktūras išsivysčiusiose ekonomikose ir geriau išsivysčiusiose besiformuojančiose rinkose, kad būtų galima palaikyti darbo perorientavimą ir apsaugoti tuos, kurie nukentės.
AI įtaka darbo rinkai neapsiriboja rutinine darbus, kuriuos tradiciškai veikia automatizavimas, bet taip pat siekia aukštai kvalifikuotų darbų. IMF įspėja, kad iš šios AI tikimasi aukšto rizikos šalių išsivysčiusiose ekonomikose, tačiau jos turi daugiau galimybių pasinaudoti naudą, lyginant su besiformuojančiomis rinkomis ir besivystančiomis ekonomikomis.
Pasaulinio ekonomikos forumo (WEF) buvo anksčiau paminėta GenAI įrankių keliamų darbo rinkos trikdžių galimybė. Prognozuojama, kad iki 2025 m. jie pasauliniu lygmeniu panaikins 85 mln. darbo vietų, tačiau tuo pačiu metu GenAI gali sukurti 97 mln. naujų darbo vietų įvairiose srityse. Tai apima AI kūrėjus, inžinierius ir mokslininkus, dirbančius su dideliais kalbos modeliais (LLM), kuriais GenAI įrankiai labai remiasi.
Kad atitiktų didėjantį paklausą dėl AI įgūdžių, tikimasi, kad verslai gausis išplestinus savo darbuotojus ir procesus. Atsiranda specializuotų AI vaidmenų, tokios kaip „Didelių kalbos modelių vadovas“ ir „Globalių žinių sistemų architektas“. Etiniai aspektai turi būti pagrindinė AI diegimo dalis, ypač atsižvelgiant į potencialią netinkamumą, diskriminaciją ir duomenų privatumo riziką.
IMF pranešime pabrėžiama, kad darbuotojai, kurie išnaudoja AI galimybes, tikriausiai pamatys produktyvumo ir užmokesčio padidėjimą, lyginant su neprisitaikančiais. Siekiant perlipti AI sukurtą skaitmeninį atotrūkį, būtina švietėjams visuomenei efektyviai naudoti AI ir GenAI įrankius, kad jie būtų prieinami ir suprantami visiems.
Nepaisant susirūpinimo darbo vietų pakeitimu, neseniai atliktas IT personalo tiekimo įmonės Experis apklausa parodo, kad darbdaviai visame pasaulyje išlieka optimistiški dėl tokių naujų technologijų, kaip AI ir mašinų mokymas, atsiradimo. Daugelis įmonių aktyviai ieško naujų talentų arba praplečia esamojo talento įgūdžius, kad galėtų išnaudoti su šiomis technologijomis susijusią produktyvumo padidėjimo galimybę.
Be abejo, AI ir GenAI atsiradimas neabejotinai kelia technologinę revoliuciją su giliais pasekmėmis darbo vietoms ir nelygybei. Atidžiai tikrinti šią aplinką, tobulinti reguliavimo struktūras ir teikti pirmenybę etiniams aspektams, visuomenės gali pasinaudoti AI nauda, sumažinant potencialius neigiamus padarinius.
The source of the article is from the blog rugbynews.at