Pauostant diskusijai apie dirbtinio intelekto etiką ir saugą, yra ypatingai svarbu suvokti, kad ši diskusija siekia daugiau nei paprastas reguliavimas. Ji kelia klausimus apie paties žmogiškumo esmę ir apie tai, kokią ateitį norime sukurti sau.
Dirbtinis intelektas nėra tik praeinanti tendencija ar technologija; tai atstovauja pagrindiniam posūkiui tam, kaip žmonės ir mašinos bendrauja. Kaip technologija tęsiasi, mes vis labiau remiamės dirbtiniu intelektu visose gyvenimo srityse. Mes tapome priklausomi nuo išmaniuoju telefonu, kad susisiektume, paieškos sistemomis, kad gautume informaciją, ir autonomine sistema, atliekančia įvairius uždavinius. Tai mus skatina klausimais, ar nenoromis perduodame savo veiksmų ir kūrybiškumo kontrolę dirbtiniam intelektui.
Neseniai Holivude kilusi scenaristų streika gali būti puikus pavyzdys. Daug scenaristų bijojo, kad prarasi savo darbus dirbtiniu intelektu parengtoms scenai. Tačiau, kaip pabrėžė Jamie Susskindas Financial Times laikraštyje, turime sau užduoti klausimą: koks tikslas kine matomai meninei kūrybai – suteikti darbą filmų pramonės specialistams ar skatinti ir teikti džiaugsmą žiūrovams? Panaši diskusija kyla literatūros pasaulyje, kur kyla susirūpinimas dėl dirbtinio intelekto naudojimo, tam, kad sistemai būtų apmokyta pagal gerai žinomų autorių kūrybą. Tačiau ar dirbtinis intelektas negalėtų ir toliau kurti neįprastai grožią meną net tuomet, kai šie autoriai jau nebebus gyvi?
Panašūs klausimai kyla, kai į rinką patenka dirbtinėmis sąlygomis pagaminti briliantai. Nors šie deimantai siūlo prieinamumą ir pasiekiamumą, turime spręsti akių požiūrio klausimą sostinant gamtos kurtiems šedevrams dirbtiniais briliantais. Ar menas turi tik garbinti menininkus ar ar jis turėtų skatinti estetinę stimuliaciją ir kultūrinę pažangą?
Šiems sudėtingiems klausimams spręsti reikalingas įvairių perspektyvų įnašas. Nepriklauso tik dirbtinio intelekto įmonėms, vyriausybėms ar reguliatoriams spręsti, kokią ateitį norime. Istorikai, filosofai, humanistai, gamtos tyrinėtojai, sociologai ir muzikantai gali turėti vertingas įžvalgas. Turime apšviesti diskusiją atverdami ją plačesniam balsų ir disciplinų spektrui.
Dirbtinio intelekto reguliavimas neturėtų sutelkti dėmesį tik į saugą, tačiau taip pat turi atsižvelgti į civilizaciją, kurią esame sau suvokę. Taigi, kai žengiame nežinomomis dirbtinio intelekto sritimis, prisiminkime, kad ne tik valdome technologiją, bet kuriname ateitį, atspindinčią mūsų bendrąsias vertybes. Nevienintelkiemehume palikti šiuos svarbius moralinius klausimus tikdirbtinio intelektoekspertams, bet įtraukti visus tuos, kurie gali mums padėti naujame keliose.+
The source of the article is from the blog krama.net