Neseniai paskelbta Jungtinių Tautų ataskaita rekomendavo sukurti pasaulinį fondą, skirtą dirbtinio intelekto (DI) plėtros skatinimui, orientuojantis ypač į besivystančias šalis. Fondas lauks indėlių iš tiek vyriausybių, tiek privačių įmonių, palengvindamas DI pasiekimų prieigą toms šalims, kurioms gali trūkti išteklių.
Ataskaita, kurią paskelbė JT konsultacinė grupė dėl DI, numato septynias strategines rekomendacijas, skirtas technologiniam atotrūkio mažinimui. Viena pagrindinių pasiūlymų yra DI modelių ir duomenų rinkinių saugyklos sukūrimas, kuri galėtų žymiai padėti pasiekti Jungtinių Tautų tvarios plėtros tikslus, įskaitant skurdo mažinimą ir prieigą prie kokybiško išsilavinimo.
Ypatingai technologijų ekspertas, dalyvaujantis šioje iniciatyvoje, pabrėžė, kad svarbu vengti klaidų, padarytų globaliai reaguojant į klimato kaitą, ir ragino teikti pagalbą toms šalims, kurios negali savarankiškai investuoti į DI technologiją.
Ataskaitoje įspėjama, kad DI raida iš esmės valdo kelios daugiašalės korporacijos, kylančios rizikos, kad technologijos bus primestos bendruomenėms be jų įsitraukimo. Tam, kad tai sušvelnintų, JT pasiūlymas apima tarptautinės mokslinės komisijos, teikiančios nešališkas įžvalgas apie DI, sudarymą, siekiant sumažinti žinių skirtumus tarp pirmaujančių DI laboratorijų ir platesnės pasaulio bendruomenės.
Teisės aktai, reglamentuojantys DI naudojimą, visame pasaulyje vis dar yra pradiniame etape, o tik kelios šalys įgyvendina reguliacijas. Europa padarė žingsnį pirmyn, priimdama Dirbtinio intelekto įstatymą, pirmąją visapusišką teisinę sistemą DI.
Pasiūlytas pasaulinis fondas dirbtiniam intelektui: globalių nelygybių sprendimas
Atsižvelgiant į greitą dirbtinio intelekto (DI) pažangą, Jungtinės Tautos pasiūlė sukurti pasaulinį fondą, skirtą DI prieigos gerinimui besivystančioms šalims. Ši iniciatyva, paremtos neatidėliotinu poreikiu mažinti technologinį atotrūkį, kelia kelis svarbius klausimus ir pabrėžia tiek galimybes, tiek iššūkius, susijusius su DI plėtra pasauliniu mastu.
Pagrindiniai klausimai, susiję su pasauliniu fondu
1. **Koks yra pagrindinis Pasaulinio DI fondo tikslas?**
Pagrindinis tikslas yra palengvinti teisingą DI technologijų ir išteklių prieigą besivystančioms šalims. Remdama inovacijas ir skatinanti vietinę plėtrą, fondas siekia įgalinti šias šalis pasinaudoti DI tvariai plėtrai.
2. **Kas prisidės prie fondo ir kaip jis bus valdoma?**
Indėliai kils iš įvairių šaltinių, įskaitant vyriausybes, privačias įmones, NVO ir tarptautines organizacijas. Valdymas, tikėtina, apims bendradarbiavimą su įsteigtais plėtros bankais ir technologijų organizacijomis, siekiant užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą.
3. **Kaip fondas paveiks vietos bendruomenes besivystančiose šalyse?**
Teikdama išteklius ir mokymus, fondas siekia įgalinti vietos suinteresuotųjų šalių kurti DI sprendimus, kurie atsižvelgtų į specialius jų bendruomenių iššūkius, taip išvengiant universalaus požiūrio, kuris dažnai lydi importuotas technologijas.
Pagrindiniai iššūkiai ir ginčai
Nors Pasaulinis DI fondas siūlo daugybę galimybių, jis taip pat susiduria su reikšmingais iššūkiais:
– **Priklausomybė nuo užsienio technologijų:** Besivystančios šalys gali tapti priklausomos nuo išorinių DI technologijų, kas gali sunaikinti vietinę inovaciją. Yra rizika, kad šios šalys gali neturėti pajėgumų kurti nepriklausomų DI sprendimų net ir gavus finansinę paramą.
– **Duomenų suvereniteto problemos:** DI naudojimas dažnai reikalauja milžiniškų duomenų cada, kyla klausimų dėl privatumo ir duomenų nuosavybės. Besivystančios šalys gali susidurti su sunkumais kuriant tvirtas teisines sistemas, kad apsaugotų piliečių duomenis, ypač bendradarbiaudamos su tarptautinėmis įmonėmis.
– **Mokymo kokybė ir aktualumas:** Be atitinkamo mokymo, pritaikyto vietinėms sąlygoms, kyla pavojus, kad teikiamos DI technologijos gali nepakankamai spręsti sudėtingus šių šalių iššūkius.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai:
– **Besivystančių šalių įgalinimas:** Fondas galėtų įgalinti šalis, suteikdama joms įrankius, reikalingus pasinaudoti DI pagal jų specifinius poreikius, skatindamas ekonominį augimą ir socialinę gerovę.
– **Inovacijos ir verslumas:** Prieinama finansinė parama ir ištekliai gali paskatinti vietines startuolių ir inovacijų iniciatyvas DI srityje, puoselėjant technologinį pažangumą.
– **Pasaulinis bendradarbiavimas:** Iniciatyva skatina tarptautinį bendradarbiavimą technologijų srityje, potencialiai vedančią prie bendrai žinių ir geriausių praktikų, kurios gali naudotis visos suinteresuotos šalys.
Trūkumai:
– **Ištekliai paskirstymo iššūkiai:** Užtikrinti, kad lėšos būtų išdalintos teisingai ir veiksmingai tarp skirtingų valstybių, gali būti sudėtinga, ypač regionuose su skirtingais valdymo ir stabilumo lygiais.
– **Galimybė piktnaudžiavimui:** Kyla rizika, kad lėšos ir technologijos gali būti naudojamos tikslais, kurie nesutampa su pirminiu tikslu, pavyzdžiui, stebėjimui ar karinėms reikmėms.
– **Lūkesčių neatitikimas:** Skirtingos šalys gali turėti skirtingus lūkesčius dėl DI poveikio savo ekonomikoms ir visuomenėms, kas gali sukelti galimą nepatenkinimą pasiektais rezultatais.
Apibendrinant, Jungtinių Tautų siūlyto Pasaulinio DI fondo sukūrimas siūlo viltingą būdą sumažinti nelygybes prieigoje prie DI technologijų. Vis dėlto būtina atidžiai spręsti susijusius iššūkius, kad iniciatyva tikrai pasiektų tikrą įgalinimą ir tvarų vystymąsi visame pasaulyje.
Daugiau informacijos apie dirbtinį intelektą ir jo globalias pasekmes galite rasti JT oficialioje svetainėje ir Pasaulio sveikatos organizacijos skaitmeninės sveikatos puslapyje.
The source of the article is from the blog mgz.com.tw