Favian MarshKalbant apie debesų kompiuteriją, gali pasirodyti, kad tai modernaus amžiaus išradimas, tačiau jos šaknys siekia toliau, nei daugelis mano. To, ką dabar vadiname debesų kompiuterija, pagrindai gali būti atkuriami iki 1960-ųjų. Idėją pirmasis pažvelgė J.C.R. Licklider, dirbdamas su ARPANET, kuris buvo sukurtas, kad sujungtų žmones ir duomenis iš bet kurios vietos bet kuriuo metu. Jo mintis buvo pagrįsta „kosmine kompiuterių tinklo“ samprata, vizija, kuri apima šiuolaikinės debesų kompiuterijos esmę.
Tuo pačiu laikotarpiu kompiuterių mokslininkas Johnas McCarthy, sukūręs „dirbtinio intelekto“ terminą, taip pat pasiūlė, kad kompiuterinė galia galėtų būti teikiama kaip viešoji paslauga, kaip elektra ar vanduo. Ši idėja padėjo suformuoti mąstymą apie kompiuterinius išteklius, kurie galėtų būti bendrinami ir valdomi iš išorės, kas yra viena iš pagrindinių debesų kompiuterijos principų.
Praktinė debesų kompiuterijos įgyvendinimas, kaip ją pažįstame dabar, pradėjo formuotis vėlyvaisiais 1990-aisiais ir ankstyvaisiais 2000-aisiais. 1999 m. Salesforce.com pirmasis pasiūlė koncepciją teikti įmonių programas per internetą, o 2002 m. „Amazon“ pristatė savo internetines mažmeninės prekybos paslaugas, galiausiai išsivysčius „Amazon Web Services“ (AWS) 2006 m.
Šiandien debesų kompiuterija yra kritinė infrastruktūra tiek verslui, tiek individualiems vartotojams, suteikianti galimybę skalėti, nepriklausomai pasiekti platų kompiuterinių išteklių spektrą. Jos šaknys gali prasidėti vizionieriškose idėjose iš 1960-ųjų, tačiau jos augimas per pastaruosius kelis dešimtmečius pabrėžia jos svarbą skaitmeninėje eroje.
Atidengiant Debesį: Paslėpti Debesų Kompiuterijos Kontroversijos ir Įtakos
Nors debesų kompiuterijos raida yra gerai dokumentuota, nemažai mažiau žinomų problemų ir transformacinis poveikis visuomenėms ir ekonomikoms dominuoja dabartinėje diskusijoje. Atsiradus debesų kompiuterijai, taip pat kilo nerimas dėl duomenų privatumo ir saugumo. Kiek saugūs mūsų duomenys debesyje? Šis klausimas kankina daugelį vartotojų ir įmonių, kadangi nuolat pasirodo pranešimų apie duomenų įsilaužimus, iššūkis teikėjams nuolat didinti saugumo priemones.
Be to, debesų kompiuterija labai remiasi didelėmis duomenų centrais, kurie turi didelį poveikį aplinkai. Energijos suvartojimas, reikalingas šių centrų veikimui ir aušinimui, prisideda prie diskusijų apie ekologinį tvarumą. Pastangos sumažinti šiuos poveikius, pavyzdžiui, naudojant atsinaujinančią energiją, įgauna pagreitį, tačiau jų priėmimo greičiai visame pasaulyje skiriasi.
Socialiniame lygmenyje debesų kompiuterija radikaliai keičia darbo rinką, ypač IT sektoriuje. Viena vertus, ji sukuria pozicijas, kurioms reikalingos debesų valdymo ir kibernetinio saugumo žinios, o kita vertus, tradicinės IT pozicijos susiduria su pertekliumi dėl pasenusių vidaus sistemų.
Be to, augant nuotoliniam darbui, debesų paslaugos palaiko nuotolinį darbą, keisdamos darbo dinamiką ir siūlydamos lankstumą. Tačiau jos gali, netyčia, padidinti skaitmeninę atskirtį, ypač regionuose, kuriais apribota interneto prieiga.
Taigi, kada debesų kompiuterija iš tikrųjų pradėjo revoliucionuoti pramonę? Nors jos konceptualios šaknys yra 60-ųjų, jos apčiuopiamas poveikis pradėjo didėti tik per pastaruosius du dešimtmečius.
Daugiau įžvalgų rasite: Amazon Web Services, Salesforce.
