Fitopatologijos stotis O Areeiro, veikdama Pontevedra provincijos tarybos iniciatyva, pradeda novatorišką projektą, skirtą kiwi ūkininkavimo tobulinimui dirbtinio intelekto technologijų pagalba. Šis projektas, žinomas kaip Kiwi-Sens, yra bendradarbiavimas su Kiwi Atlántico ir yra finansuojamas iš 140 000 € biudžeto, kurį skiria Galicijos maisto kokybės agentūra ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.
Projektas, planuojamas trejiems metams, siekia modernizuoti kiwi auginimo praktikas, šį vaisių laikant gyvybiškai svarbiu ir ikonišku Galicijos žemės ūkio peizaže. Kiwi daugiausiai auginama kaimo vietovėse, o tai reiškia, kad ši skaitmeninė transformacija taip pat suteiks vietinėms bendruomenėms galimybę gauti naujų žinių ir naudos.
Projekte, į kurį taip pat įtrauktas Žemės ūkio tyrimų centras Mabegondo A Korūnoje, siekiama įdiegti metodus, kurie sumažins vandens vartojimą kiwi ūkininkavime. Be to, siekiama pagerinti ligų prognozavimą pasėliuose ir gerinti ūkininkavimo sprendimų priėmimo procesus.
Norint pasiekti šiuos tikslus, mokslininkai įdiegs išsamų stebėjimo sistemą, naudodami mažo kainos IoT technologijas ir dirbtinį intelektą, siekdami optimizuoti kiwi valdymą visoje Galicijoje. Šiame regione, ypač Pontevedra provincijoje, pripažįstama, kad produkuojama daugiausiai kiwi šalyje, skiriant daugiau nei 877 hektarų kultivacijai ir metiniam derliui viršijančiam 16 000 tonų. Kiwi pramonė Galicijoje nuo savo įsteigimo 1969 metais išsivystė ženkliai, nuolat tobulėjant per tęsiamų tyrimų ir plėtros pastangas.
Dirbtinio intelekto revoliucija kiwi auginimui Galicijoje
Inovatyvus projektas Kiwi-Sens ne tik tobulina kiwi auginimą Galicijoje; jis žymi reikšmingą perėjimą prie tvaraus ūkininkavimo. Kadangi ūkininkai susiduria su vis didesniais iššūkiais, susijusiais su klimato kaita ir išteklių valdymu, dirbtinio intelekto (DI) integracija suteikia vertingų sprendimų, galinčių perrašyti žemės ūkio praktiką šioje srityje.
Koks DI vaidmuo kiwi auginime?
DI technologija kiwi ūkininkavime padeda analizuoti didelius duomenų rinkinius, susijusius su oro sąlygomis, dirvos sveikata ir pasėlių efektyvumu. Pasitelkdami mašininio mokymosi algoritmus, ūkininkai gali prognozuoti galimas problemas dar prieš joms atsirandant, tokias kaip kenkėjų invazijos ar maistinių medžiagų trūkumai. Šis proaktyvus požiūris leidžia taikyti pritaikytus sprendimus, sumažinant pesticidų ir trąšų naudojimą.
Kokie yra pagrindiniai iššūkiai taikant DI technologijas?
Nepaisant pažadėtų privalumų, įgyvendinant DI kiwi auginime kyla keletas iššūkių:
1. Didelės pradžios išlaidos: Nors projektas gavo finansavimą, pradinė investicija, reikalinga pažangioms technologijoms ir mokymams, gali būti kliūtimi daugeliui mažų ūkininkų, kurie jau susiduria su finansiniais sunkumais.
2. Mokymas ir adaptacija: Ūkininkams reikia švietimo ir mokymo, kaip efektyviai naudoti DI ir IoT įrankius. Gali būti tam tikra pasipriešinimo tradicinėms ūkininkavimo praktikoms.
3. Duomenų privatumo klausimai: Daugėjant renkamų duomenų apie ūkininkavimo praktiką, kyla klausimų dėl duomenų nuosavybės ir privatumo, kuriuos reikia spręsti, kad būtų užtikrintas ūkininkų pasitikėjimas.
Kokie privalumai DI teikia kiwi ūkininkavimui?
Yra daugybė privalumų, susijusių su DI technologijų integracija:
– Išteklių efektyvumas: DI gali žymiai optimizuoti vandens naudojimą. Analizuojant dirvos drėgmės lygius ir oro prognozes, laistymas gali būti tiksliai valdomas, taupant vandenį ir mažinant sąnaudas.
– Didėjantys derliai: Pagerinti ligų prognozavimo modeliai ir pasėlių stebėjimas gali lemti sveikesnius augalus ir didesnius derlius, remiant vietinių ūkininkų pragyvenimo šaltinį ir prisidedant prie ekonomikos.
– Tvarumas: Cheminių medžiagų naudojimo mažinimas atitinka pasaulinius tvarumo tikslus, skatinant ekologiškas praktikas, kurios naudingos tiek aplinkai, tiek bendruomenės sveikatai.
Kokie DI trūkumai ar rizikos žemės ūkyje?
Nors yra aiškių privalumų, rizikas taip pat būtina apsvarstyti:
– Priklausomybė nuo technologijų: Per didelis pasitikėjimas DI sistemomis gali sumažinti tradicinių ūkininkavimo žinių ir įgūdžių lygį, kadangi ūkininkai gali tapti priklausomi nuo technologijos sprendimų priėmimui.
– Rinkos prieiga: Didesni operatoriai, galintys sau leisti technologijas, gali aplenkti mažesnius, mažiau technologijų integruotus ūkius, sukurdami nevienodas sąlygas žemės ūkyje.
– Galimi darbo vietų praradimai: Automatizavimas gali sumažinti darbo jėgos poreikį tam tikriems darbams, sukeldamas nerimą dėl darbo saugumo žemės ūkio darbuotojams.
Išvada
Kiwi-Sens projektas žymi reikšmingą šuolį modernizuojant kiwi auginimą Galicijoje. Sprendžiant kritinius klausimus ir iššūkius, taip pat pasitelkiant dirbtinio intelekto privalumus, Galicijos žemės ūkio sektorius gali pagerinti savo tvarumą ir produktyvumą. Tačiau svarbu užtikrinti, kad transformacija teiktų naudą visiems suinteresuotiesiems ir išlaikytų regiono turtingą žemės ūkio paveldą.
Daugiau informacijos apie žemės ūkį ir technologijas rasite apsilankę FAO ir pasidomėkite jų ištekliais apie tvaraus ūkininkavimo praktikas ir naujoves žemės ūkyje.