Nauja tarptautinė sutartis dėl dirbtinio intelekto (DI) pasiekė reikšmingą etapą po metų derybų, orientuodamasi į poreikį sumažinti riziką, susijusią su DI technologijomis. Šis išsamus dokumentas buvo parengtas per dvejus metus atstovaujant daugiau nei 50 šalių, įskaitant tokius žymius valstybes kaip Australija, Kanada, Izraelis ir Japonija.
JAV pareigūnas, dirbantis Prezidento Bideno administracijoje, patvirtino, kad šalis yra įsipareigojusi užtikrinti, kad DI technologijos gerbtų žmogaus teises ir demokratinius principus. Šis pripažinimas pabrėžia tarptautinių institucijų, tokių kaip Europos Taryba, bendras pastangas sprendžiant su DI susijusias problemas.
Britų teisingumo ministras Shabana Mahmood paaiškino, kad ši konvencija žymi esminį žingsnį, leidžiantį išnaudoti novatoriškas technologijas, išsaugant pagrindines vertybes, tokias kaip žmogaus teisės ir teisės viršenybė. DI sistema daugiausia pabrėžia asmenų, kuriems gali turėti įtakos DI sistemos, apsaugą ir aiškiai skiriasi nuo neseniai priimto ES DI įstatymo, kuris apima DI kūrimo ir naudojimo reguliacijas Europos vidaus rinkoje.
Europos Tarybos Dirbtinio intelekto komiteto (CAI) suformuluota sutartis siekia spręsti problemas, susijusias su žmogaus teisėmis ir demokratine integritetu. Tarptautinės konvencijos projektas buvo baigtas kovo mėnesį ir gavo Ministrų komiteto pritarimą gegužės 17 dieną. Šis istorinį dokumentą planuojama pasirašyti Vilniuje, Lietuvoje, rugsėjo 5 dieną, parodant pasaulinį įsipareigojimą atsakingam DI valdymui.
Globalinė sutartis dėl dirbtinio intelekto siekia apsaugoti žmogaus teises: iššūkiai ir perspektyvos
Kol pasaulis ir toliau palaiko sparčiai besivystantį dirbtinio intelekto (DI) atėjimą, nauja tarptautinė sutartis ketina redefinuoti technologijos ir žmogaus teisių sąveiką. Po išsamių diskusijų tarp daugiau nei 50 šalių, Globalinė sutartis dėl dirbtinio intelekto siekia sukurti standartus, kurie prioritetą teiktų žmogaus teisėms ir demokratiniam valdymui atsižvelgiant į kylančias DI technologijas. Nors iniciatyva žada kelis teigiamus rezultatus, ji taip pat kelia reikšmingas klausimus ir iššūkius.
Kokie yra pagrindiniai Globalinės sutarties dėl dirbtinio intelekto tikslai?
Pagrindiniai Globalinės sutarties dėl dirbtinio intelekto tikslai apima:
1. **Žmogaus teisių apsauga**: Užtikrinti, kad DI sistemos gerbtų ir apsaugotų pagrindines žmogaus teises.
2. **Demokratinės vertybės**: Skatinti DI technologijų naudojimą būdais, kurie stiprina demokratinį integralumą.
3. **Atsakomybė ir skaidrumas**: Sukurti atsakomybės sistemas DI sistemose, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir diskriminacijos.
Kokie yra pagrindiniai iššūkiai, susiję su sutartimi?
Kelios problemos gali turėti įtakos sėkmingam Globalinės sutarties įgyvendinimui:
1. **Įvairūs teisiniai pagrindai**: Skirtingose šalyse yra skirtingi įstatymai ir apibrėžimai, susiję su žmogaus teisėmis, kas gali sukelti skirtumus taikant ir vykdant sutartį.
2. **Technologiniai skirtumai**: Šalys labai skiriasi savo technologinėmis galimybėmis. Besivystančioms šalims gali būti sunku laikytis sutarties dėl ribotų išteklių.
3. **Vykdymo mechanizmai**: Kyla klausimų, kaip sutarties sąlygos bus vykdomos tarptautiniu mastu ir kaip bus stebima atitiktis.
Kokios prieštaros kyla dėl Globalinės sutarties dėl dirbtinio intelekto?
1. **Savarankiškumas vs. tarptautinis priežiūra**: Kai kurios šalys gali prieštarauti išorinėms reguliacijoms, kurios gali pažeisti jų suverenumą ir nacionalinius interesus, susijusius su DI plėtra.
2. **Inovacijų ir reguliavimo pusiausvyra**: Poreikis skatinti inovacijas, tuo pat metu užtikrinant etišką DI naudojimą, kelia dilemą politikams ir technologijų bendrovėms.
3. **Tam tikrų technologijų pašalinimas**: Yra susirūpinimas, kad sutartis gali neapimti tam tikrų DI taikymų, kurie yra kritiškai svarbūs pažangai, įskaitant gynybos ar visuomenės saugumo sritis, kas gali lemti nereguliuojamą naudojimą.
Kokie yra galimi šios Globalinės sutarties privalumai ir trūkumai?
**Privalumai**:
– **Vienodi globalūs standartai**: Sutartis gali lemti bendrų gairių sukūrimą, kurios skatintų geresnę praktiką ir etinius atsakymus į DI iššūkius.
– **Pasitikėjimo DI sistemomis didinimas**: Skatinant atsakomybę ir skaidrumą, sutartis galėtų padidinti viešą pasitikėjimą DI technologijomis.
– **Apsauga pažeidžiamoms populiacijoms**: Pabrėžiant žmogaus teises, gali būti užtikrinta, kad pažeidžiamos grupės būtų apsaugotos nuo galimų DI technologijų sukeliamų žalų.
**Trūkumai**:
– **Reguliavimo našta**: Per didelis įmonių apkrovimas laikytis reikalavimų gali slopinti inovacijas ir sulėtinti naudingų DI programų vystymą.
– **Sudėtingos tarptautinės derybos**: Pasiekti sutarimą dėl įvairių kultūrinių ir politinių perspektyvų gali apsunkinti iniciatyvas ir sulėtinti veiksmus.
– **Potencialus nelygybės padidėjimas**: Šalys su mažesniais ištekliais gali dar labiau atsilikti DI pažangoje, jei atitiktis tarptautiniams normoms būtų virš jų galimybių.
Kol Globalinė sutartis dėl dirbtinio intelekto ruošiasi būti pasirašyta Vilniuje, Lietuvoje, rugsėjo 5 dieną, tarptautinė bendruomenė stovi kritiniame taške. Turint galimybę nuveikti tiek reikšmingų pažangų, tiek ir pastebimų kliūčių, šios sutarties rezultatai greičiausiai formuos ateities DI ir jos sąveiką su svarbiomis žmogaus teisių problemomis.
Daugiau informacijos apie šią temą rasite Europos Tarybos svetainėje.
The source of the article is from the blog regiozottegem.be