Neseniai Kinijoje atsirado avangardinis projektas, kuriame mokslininkai sukūrė dirbtinius intelekto komandyrus, vadovaujančius simuliuotiems kariniams scenarijams. Šie dirbtiniai intelekto komandyrų atogrąžosje, ribojami laboratorijos rėmuose Hubei provincijos Nacionalinio gynybos universiteto bendrųjų operacijų universitete, buvo sukurti atitikti tikrus komandyrus kiekvienu aspektu, nuo patirties ir strateginio mąstymo iki asmenybės bruožų – netgi jų trūkumų.
Kinijos mokslo bendruomenė sėkmingai sukūrė dirbtinius karinius komandyrus, kad stebėtų virtualias karo simuliacijas, pažymint svarbų proveržį. Šis projektas buvo pristatytas gegužę per publikaciją Kinų bendro valdymo ir simuliacijų žurnalą. Didesniuose kompiuteriniuose kariniuose žaidimuose, kuriuose dalyvauja visos Kinijos ginkluotosios pajėgos, dirbtiniai intelekto komandyrų suteikta precedento neturinti aukščiausia valdžia, greitai mokantis ir vystantis nuolat plečiant virtualaus karo veiklos sritį.
Šie dirbtiniai intelekto komandyrūs gali pakeisti žmogiškus komandyrus, kai šie negali dalyvauti didelio masto virtualiuose mūšiuose ar vykdyti komandos funkcijas. Laboratorijos aplinkoje dirbtiniai intelekto komandyrūs gali laisvai vykdyti šias galias be jokios žmogiškos intervencijos.
Slinkstant link savarankiško sprendimų priėmimo, priekinės linijos vienetai, toki kaip dronai ir autonominiai robotiniai šunys, gavo didesnę judrumo laisvę ir ugnies galią. Tačiau galutinė vadovavimo valdžia vis tiek priklauso nuo žmogiško vadovavimo.
Dirbtinių intelekto komandyrų integravimas leidžia Liaudies išlaisvinimo armijai atlikti daugybės karo simuliacijų be „jokios žmogaus buvimo” būtinybės. Jie nurodo iškilusias grėsmes, strategizuoja ir priima optimizuotus sprendimus, pagrįstus bendra situacija, kai mūšiai sustoja ar nesuteikia rezultatų. Dirbtiniai intelekto komandyrūs taip pat mokosi ir prisitaiko iš pergalės ir nesėkmių.
Liaudies išlaisvinimo armija sukūrė įvairias karines planes potencialiems konfliktams regionuose, tokiais kaip Taivanas ir Pietų Kinų jūra. Mokslininkų pagrindinė užduotis yra išbandyti šiuos planus simuliacijose, siekiant „įvertinti žalą ir geriau suprasti kovos chaosą”, kaip pažymėjo susijęs tyrėjų grupė.
Pagrindiniai klausimai:
1. Kokie etiniai aspektai susiję su dirbtiniais intelekto komandyrų naudojimu kariniuose veiksmuose?
2. Kaip dirbtiniai intelekto komandyrai lyginami su žmogiškais komandyras, kai kalbama apie strateginius sprendimus ir prisitaikymą?
3. Kokios apsaugos priemonės yra įdiegtos, kad būtų išvengta katastrofinių klaidų, kurių galėtų padaryti dirbtiniai intelekto komandyrūs simuliacijose ar tikrose kovos scenarijuose?
Pagrindiniai iššūkiai:
1. Užtikrinti dirbtinių intelekto komandyrų sprendimų priėmimo procesų patikimumą ir tikslumą.
2. Spręsti susirūpinimą dėl galimybės, kad dirbtiniai intelekto komandyrūs gali sugesti ar būti įsilaužus priešų.
3. Suderinti dirbtinių intelekto komandyrų pranašumus kariniuose simuliacijose su žmogiško priežiūros ir kontrolės poreikio aukšto rizikos situacijose.
Privalumai:
1. Dirbtiniai intelekto komandyrūs gali greitai analizuoti didelius duomenų kiekius ir efektyviai optimizuoti strateginius sprendimus.
2. Jie gali veikti auksose rizikos situacijose be žmonių gyvybių rizikos.
3. Dirbtiniai intelekto komandyrūs gali pasiūlyti naujų įžvalgų ir požiūrių į karinę strategiją, kurių žmogiški komandyrų gali nepastebėti.
Trūkumai:
1. Emocinio intelekto ir moralinio sprendimo gebėjimų trūkumas, lyginant su žmogiškais komandyrų.
2. Galima iškreipti sprendimo priėmimo procesai, grindžiami duomenimis, pateiktais dirbtiniai intelekto komandyrų.
3. Rizikos, susijusios su pernelyg dideliu pasitikėjimu dirbtiniais intelekto komandyrų be žmogiško priežiūros ir intervencijos.
Jei norite giliau ištirti temą apie dirbtinį intelektą karinėje strategijoje, galite rasti daugiau informacijos Gynybos departamento svetainėje.
The source of the article is from the blog procarsrl.com.ar