Dirbtinis intelektas ir socialinių platformų poveikis žiniasklaidos aplinkai
16-osios Sušiurpijumo transliavimo ir televizijos festivalio bei antrojo Sušiurpijumo medijų forumo metu buvo surengtas seminaras, kuriame buvo tiriamas socialinių platformų ir dirbtinio intelekto (AI) vaidmuo modeliuojant ateities žiniasklaidą. Svarbūs veikėjai ir akademikai vedė diskusiją, įskaitant sociomedijų veikėją Al Ikhlas iš šalies šeimininkės, digitalinės žiniasklaidos docentą dr. Khamis Ambusaidi iš Technologijos ir Taikomųjų Mokslų universiteto Nizoje, bei Kataro verslininką ir socialinių medijų veikėją Abdullahą Al Ghafri.
Diskusijoje panelistai aptarė dirbtinio intelekto taikymo socialiniuose tinkluose įtaką, jo neteisingo naudojimo pavojus ir svarbą reglamentuoti jo integravimą į žiniasklaidą ir socialinę komunikaciją. Kalbėtojai taip pat pabrėžė svarbų atsakomybės užmojų vaidmenį švietimo auditorijai apie dirbtinio intelekto poveikį.
Dr. Ambusaidi įvertino pokyčius socialiniuose tinkluose nuo tiesioginės socialinės sąveikos platformų, tokios kaip „Facebook“ ir „WhatsApp“, iki platesnio spektro apimant socialinius pirkinių platformas, tokias kaip „Amazon“ ir „eBay“, bei mikroblogų tinklus. Tradicinė žiniasklaidos apibrėžtis kaip ketvirtosios valdžios jaučiamos komunikatoriais, yra pasikeitusi į „nulinio autoriteto“ scenarijų su socialinių medijų atsiradimu, leidžiantiems individams ir veikėjams pavesti bet kokią temą globaliai aptarti.
Be to, Dr. Ambusaidi aptarė, kaip dirbtinis intelektas perapibrėžia žiniasklaidos vaidmenis, galbūt panaikindamas tradicinės žiniasklaidos pareigas, pavyzdžiui, žurnalistinius redaktorius ateityje.
Iššūkiai ir švietimo reformos dirbtinio intelekto amžiuje
Al Ghafri atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su dirbtinio intelekto sugebėjimu svaidyti viešąją nuomonę socialiniuose tinkluose ir pabrėžė kritinį vaidmenį, kurį veikėjai atlieka informuodami apie šias technologijas. Jis pabrėžė poreikį švietimo programų reformoms įtraukti dirbtinį intelektą ir skaitmeninę žiniasklaidą, užtikrinant jų atitiktį modernios informacijos ir komunikacijos technologijų darbo rinkos kintančioms reikalavimams.
Svarbūs klausimai ir atsakymai:
1. Kaip dirbtinis intelektas įtakoja žiniasklaidą ir socialinę komunikaciją? Dirbtinis intelektas transformuoja žiniasklaidos vaidmenis, leisdamas automatizuotoms turinio kuratorių ir pritaikytų naudotojo patirčių galimybėms. Jis paveikia viešąją nuomonę analizuodamas ir naudodamas naudotojų duomenis, optimizuojant turinio platinimą socialiniuose tinkluose.
2. Kokie yra pagrindiniai iššūkiai, susiję su dirbtiniu intelektu žiniasklaidoje? Iššūkiai apima potencialų darbo vietų pakeitimą tradicinėse žiniasklaidos srityse, dezinformacijos sklaidą ir stiprinimą, taip pat etinius dirbtinio intelekto algoritmų iššūkius.
3. Kodėl švietimo reforma laikoma būtina dirbtinio intelekto amžiuje? Kadangi žiniasklaidos aplinka kinta, kyla poreikis darbuotojams, kurie supranta dirbtinį intelektą ir skaitmeninę žiniasklaidą. Švietimo reforma siekia parengti dabartinius ir būsimuosius kartus atitinkamai atsižvelgiant į dirbtinio intelekto papildytą darbo rinką.
Papildoma atitinkama informacija:
– Dirbtinis intelektas skatina pritaikytą turinį: Dirbtinio intelekto algoritmai gali analizuoti individualius pageidavimus ir peržiūrėjimo įpročius suderinant turinio rekomendacijas, paveikiant tai, su kokiais naujienomis ir žiniasklaidos pranešimais susiduria naudotojai.
– Deepfake rūpesčiai: Dirbtinės intelekto technologijos leidžia kurti deepfake vaizdo įrašus, kurie gali sukurti realistiškus klastojimus, kuriuos galima panaudoti kaip naujų dezinformacijos sričių ir grėsmę skaitmeninei žiniasklaidos patikimumui.
– Prisitaikymas prie dirbtinio intelekto poveikio darbo vietoms: Žiniasklaidos profesijos turi evoliucionuoti su dirbtinio intelekto technologijų įvedimu, kurios gali atlikti užduotis, tokiomis kaip redagavimas, faktų tikrinimas ar netgi straipsnių rašymas, reikalingas perkvalifikavimas ir naujų įgūdžių įgijimas tampa esminiais.
Dirbtinio intelekto pranašumai ateities žiniasklaidoje:
– Padidinta efektyvumas turinio platinime ir pritaikymas.
– Pagarbintos naudotojų patirtys per adaptuotus naujienų srautus ir rekomendacijas.
– Potencialūs kaštų mažinimai turinio kūrimo ir redagavimo srityje.
Dirbtinio intelekto trūkumai ateities žiniasklaidoje:
– Darbo vietų pakeitimas dėl vaidmenų, tradiciškai laikomų žmonėmis, automatizavimo.
– Etiniai klausimai, tokie kaip privatumo rūpesčiai ir duomenų saugumo rizikos.
– Priklausomybė nuo algoritmų gali lemti blykstęs ir sustiprinti įvairių nuostatų blyksnius.
Susiję tinkleiškiai:
Norėdami giliau išsiaiškinti informaciją apie dirbtinio intelekto poveikį žiniasklaidos aplinkai bei socialiniams tinklams, galite apsilankyti technologijų ir žiniasklaidos įvykius atspindinčiose patikimose šaltinėse. Vienas susijęs tinklalapis, kurį galite apsvarstyti, yra Wired pagrindinis puslapis straipsniams apie technologijų, kultūros ir žiniasklaidos susiliejimą.
Atsižvelgiant į besikeičiančią technologijų prigimtį, būtina, kad teisės aktai, visuomenė ir švietimo sektorius prisitaikytų ir reaguotų į iššūkius bei galimybes, kurias teikia dirbtinis intelektas žiniasklaidos industrijoje. Sušiurpijumo regiono bendradarbiavimo tarybos seminaras pabrėžia regioninį įsipareigojimą spręsti šias daugiapusiškas problemas.