Piza, 2024 m. rugsėjo 14 d. – Diskursas apie dirbtinį intelektą evoliucionuoja, akcentuojant tvirtos reguliacijos būtinybę kovojant su dezinformacija ir palaikant demokratines vertybes. Pizaus Scuola Sant’Anna rengiamame Epip 2024 konferencijoje Europos Parlamento narys Brando Benifei išplėtojo naujai įsteigto AI-Act svarbą. Ši reguliacija siekia užtikrinti, kad dirbtinio intelekto technologijos tarnautų bendram gėriui, sumažinant galimus visuomeninius rizikos veiksnius.
Benifei pabrėžė, kad Europa yra pirmaujanti kuriant visapusišką reguliavimo sistemą, teigdamas, kad dirbtinis intelektas turi atitikti demokratines principas. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas yra sukurti visuomeninį modelį, kuriame dirbtinis intelektas didintų galimybes ir saugotų pažeidžiamas populiacijas. Atsižvelgiant į globalią konkurenciją, ypač iš Kinijos ir JAV, Europa siekia apsaugoti žmogaus kūrybiškumą ir suteikti menininkams sąžiningas derybų sąlygas už jų darbus.
Nevaldomo dirbtinio intelekto naudojimo potencialūs pavojai kelia susirūpinimą dėl kyla klausimų, kaip atskirti dirbtinio intelekto sukurtą turinį nuo tikro žmogiško kūrybiškumo. Benifei akcentavo skaidrumo būtinybę, kaip pagrindinį principą kovojant su dezinformacija. Jis pasiūlė techninį sprendimą, apimantį nematomą ženklinimo sistemą dirbtinio intelekto sukurtam turiniui, leidžiančią vartotojams per jų prietaisus nustatyti jo autentiškumą.
Galutinis Europos Parlamento siekis yra sustiprinti etinius standartus dirbtinio intelekto naudojime, užtikrinant, kad reguliacijos iš anksto spręstų skirtumus, skatindamos visuomeninę darnią vystymąsi. Prioritizuodama reguliavimo priemones, o ne subjektyvius etinius kodus, Europa siekia sukurti tvarų modelį, kuris remia bendrąjį gėrį dirbtinio intelekto eroje.
Piza, 2024 m. rugsėjo 14 d. – Akivaizdus poreikis nuodugniai reguliuoti dirbtinį intelektą Europoje pabrėžiamas daugybe etinių, visuomeninių ir ekonominių veiksnių. Kai Europos įstatymų leidėjai renkasi sutvirtinti AI-Act, kyla opi problema: kaip Europa gali užtikrinti, kad dirbtinio intelekto technologijos ne tik klestėtų, bet ir veiktų laikantis demokratinių vertybių ir žmogaus teisių?
Vienas iš pagrindinių iššūkių yra apibrėžti, kas laikoma „dideliu rizikos“ dirbtinio intelekto sistema. AI-Act klasifikuoja dirbtinio intelekto programas pagal jų potencialų poveikį, tačiau kriterijų nustatymas lieka ginčytinas. Tai apima diskusijas apie veido atpažinimo technologijas, prognozuojamą policiją ir algoritmus, kurie daro įtaką darbo sprendimams. Kritikai teigia, kad dabartiniai apibrėžimai gali sukelti pernelyg plačią arba per siaurą interpretaciją, kas gali paveikti reguliacijos efektyvumą.
Be to, AI-Act siekia skatinti ne tik skaidrumą, bet ir atsakomybę. Teisiniai įsipareigojimai dirbtinio intelekto kūrėjams ir vartotojams yra siūlomi, kad būtų užtikrinta, jog šališkumai būtų aktyviai mažinami ir kad būtų numatytos galimybės kompensacijai, kai įvyksta žala. Tai kelia pagrindinius klausimus dėl to, ar vykdymo mechanizmai yra pakankamai tvirti, kad atgrasytų nuo nesilaikymo, ir kaip efektyviai prižiūrėti dirbtinio intelekto sistemas po jų diegimo.
Yra ir ginčų dėl tarptautinio konkurencingumo. Kai Europa nustato griežtas dirbtinio intelekto taisykles, kyla susirūpinimas, kad tokios priemonės gali slopinti inovacijas arba paskatinti dirbtinio intelekto plėtrą mažiau reguliuojamose srityse. Baiminamasi, kad kol Europa prioritetizuoja etinius standartus, ji gali atsilikti nuo JAV ir Kinijos technologinių pažangų ir investicijų galimybių.
Teigiama, kad AI-Act skatina visuomenės pasitikėjimą technologijomis. Prioritizuojant piliečių teises ir etinius aspektus, Europa gali tapti atsakingo dirbtinio intelekto plėtros lyderiu. Šis požiūris gali paskatinti verslus taikyti geriausias praktikas ir investuoti į tyrimus, skirtus etiniams dirbtinio intelekto sprendimams, galų gale sustiprindamas Europos pasaulinę poziciją.
Tačiau vienas didelis trūkumas yra galimas naštos padidėjimas startuoliams ir mažoms įmonėms. Sunkios reguliacijos laikymasis gali nukreipti išteklius nuo inovacijų. Mažos įmonės gali turėti sunkumų atitinkant reguliavimo sąnaudas, kas galėtų sukoncentruoti rinką tarp didesnių žaidėjų, turinčių galimybes absorbuoti tokias išlaidas.
Apibendrinant, Europos kelias reguliuojant dirbtinį intelektą yra nusėtas reikšmingomis klausimais ir iššūkiais. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp etinio priežiūros ir technologinių pažangų, užtikrinant, kad reguliacijos neslopintų kūrybiškumo, kol skatintų saugią ir demokratišką skaitmeninę aplinką. Pagrindiniai iššūkiai apima rizikos kategorijų apibrėžimą, atsakomybės užtikrinimą, konkurencingumo išlaikymą pasauliniu mastu ir mažų įmonių paramą laikymosi procese.
Žvelgiant į priekį, AI-Act sėkmė priklausys nuo to, kaip efektyviai bus įveikti šie iššūkiai. Kai Europa stovi kryžkelėje tarp technologinės inovacijos ir etinės valdymo, kelias į demokratinį dirbtinio intelekto reguliavimo modelį lieka itin svarbus, ne tik europiečiams, bet ir kaip pavyzdys pasauliui.
Daugiau informacijos apie Europos iniciatyvas dėl dirbtinio intelekto reguliavimo rasite Europos Komisijoje.
The source of the article is from the blog anexartiti.gr