Neseniai vykusiame renginyje Konijos komunikacijos regioninis direktorius Oğuz Tunç išreiškė rimtų susirūpinimų dėl tęsiasi konfliktų, kuriuos inicijavo Izraelis, pabrėždamas jų žalingą poveikį regioniniam stabilumui. Jis pažymėjo, kad Jungtinių Tautų neveikimas tokio neramumu metu iliustruoja reikšmingą pasaulinę teisingumo krizę. Tunç pabrėžė, kad šiandienos visuomenėje vyraujanti nuomonė dažniausiai palankesnė galingiesiems, paliekant teisėtus balsus neišgirstus, kas galiausiai kenkia esminiams tiesos ir teisingumo principams.
Jis pažymėjo iššūkius, su kuriais asmenys susiduria, siekdami atskirti tiesą tarp didžiulio informacijos srauto. Socialinės žiniasklaidos platformų gebėjimas skleisti dezinformaciją tik dar labiau pablogina šią krizę, sukeliant didesnę asmenų ir bendruomenių manipulaciją.
Be to, Tunç pripažino, kad nors dirbtinis intelektas gali sustiprinti dezinformaciją, jis taip pat turi potencialą pagerinti tradicinės žiniasklaidos operacijas. Jis pabrėžė svarbą atskirti žmogaus sukurtą turinį nuo mašinų sukurtos informacijos šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje, pabrėždamas tradicinės žiniasklaidos gebėjimą atkurti pasitikėjimą.
Technologinių tyrimų rėmimas yra svarbus, kaip pabrėžė KTÜN vicekancleris Prof. Dr. Hüseyin Deveci. Jis teigė, kad būtina sekti technologinius pasiekimus, siekiant skatinti pažangą. Švietimo programa buvo skirta apmokyti žurnalistus, tiek vietinius, tiek skaitmeninius, veiksmingomis strategijomis prieš dezinformaciją ir įgudžius naudoti dirbtinio intelekto technologijas per pristatymus iš pirmaujančių šios srities dėstytojų.
Media Literacy: Patarimai, gyvenimo triukai ir įdomūs faktai
Šiandienos skaitmeniniame amžiuje, kai informacija plūsta neįtikėtinu greičiu, orientuotis žiniasklaidos kraštovaizdyje gali būti iššūkis. Augant nerimui dėl dezinformacijos, ypač regionuose, kenčiančiuose nuo konfliktų, svarbu tobulinti savo žiniasklaidos raštingumo įgūdžius. Štai keletas praktinių patarimų, gyvenimo triukų ir įdomių faktų, kurie padės tapti informuotu naujienų vartotoju.
1. Patikrinkite informaciją prieš dalindamiesi
Visada skirkite laiko patikrinti bet kurios informacijos šaltinį prieš ją pasidalindami socialinėje žiniasklaidoje. Patikimi naujienų kanalai dažnai turi patvirtinimo procesus. Naudokite faktų tikrinimo svetaines, tokias kaip Snopes arba FactCheck.org, kad patvirtintumėte potencialiai abejotinas istorijas. Atminkite, kad tik todėl, jog kažkas „atrodo“ tiesa, nereiškia, kad taip yra.
2. Įvairovinkite naujienų šaltinius
Neribokite savęs vienu naujienų šaltiniu. Skirtingos perspektyvos gali suteikti išsamesnį įvykių supratimą. Apsvarstykite galimybę pridėti tarptautinius naujienų šaltinius, tokius kaip BBC, Al Jazeera arba Reuters, be savo vietinių naujienų. Tai ne tik plečia jūsų perspektyvą, bet ir padeda pastebėti šališkumą ar neišsamius naratyvus.
3. Išmaniai naudokite technologijas
Išnaudosite dirbtinio intelekto (DI) įrankių galią, skirtą pagerinti jūsų naujienų vartojimą. Kai kurios programėlės gali padėti filtruoti triukšmą ir dezinformaciją, pateikdamos patvirtintą informaciją, pritaikytą jūsų interesams. Tačiau likite budrūs ir toliau užduokite klausimus apie šaltinius, iš kurių šios technologijos semiasi informacijos.
4. Švieskite save ir kitus
Dalyvaukite žiniasklaidos raštingumo dirbtuvėse ar internetiniuose kursuose, kurie koncentruojasi į dezinformacijos atpažinimą. Be to, dalinkitės šiomis žiniomis su draugais ir šeima. Dalyvavimas diskusijose apie žiniasklaidos raštingumą gali įgalinti kitus tapti patiklesniais informacijos vartotojais.
5. Gerbkite redakcinį standartą
Supraskite, kad daugelis įsitvirtinusių naujienų organizacijų laikosi redakcinio standarto, kuris prioritetą teikia tikslumui ir objektyvumui. Nors socialinės žiniasklaidos platformos gali greitai paskleisti naujienas, jos gali neišlaikyti tokių pačių standartų. Tai turėkite omenyje, kai lyginate naujienas iš tradicinės žiniasklaidos su virusiniu turiniu socialinėje žiniasklaidoje.
Įdomus faktas: Dezinformacijos augimas
Ar žinojote, kad dezinformacija gali plisti šešis kartus greičiau nei faktinė informacija socialinėje žiniasklaidoje? Tyrimai rodo, kad sensacingos istorijos dažnai patraukia žmonių dėmesį labiau nei tos, kurios yra faktinėmis tiksliomis. Tai pabrėžia svarbą kritiškai analizuoti turinį prieš su juo bendraujant.
Faktas: DI vaidmuo žurnalistikoje
Dirbtinis intelektas nėra tik įrankis dezinformacijai skleisti; jis taip pat turi potencialių naudos žurnalistikai. Įvairios naujienų platformos naudoja DI tokioms užduotims, kaip interviu transkripcija, duomenų analizė ir net ataskaitų rengimas. Tai gali padėti žurnalistams labiau koncentruotis į tyrimus ir pasakojimą.
Apibendrinant, būti informuotam šių dienų žiniasklaidos kraštovaizdyje reikalauja apgalvoto požiūrio. Naudodami šiuos patarimus ir būdami sąmoningi dėl dezinformacijos galimų poveikių, galėsite geriau orientuotis naujienų vartojimo sudėtingume. Daugiau išteklių žiniasklaidos raštingumui ir naujienoms apie naujus pasiekimus rasite Media Literacy Now.
The source of the article is from the blog enp.gr