Neseniai Šiaurės Karolinoje įvykusiame byloje muzikantas Michaelas Smithas pateko į kritikos sūkurį dėl tariamo muzikos srautų paslaugų, tokių kaip „Spotify“ ir „Amazon Music“, manipuliavimo. Nepaisant jo bandymų prasiveržti į pagrindinę muziką, pranešama, kad Smithas pasitelkė abejotinas metodikas pajamoms generuoti, kas dabar atvedė jį į rimtus teisinius rūpesčius.
Pasak kaltinimų, Smithas sukūrė tūkstančius fiktyvių sąskaitų įvairiose srauto platformose, sukurtų nuolat klausytis jo muzikos. Tai sukėlė šokiruojančiai didelį skaičių – daugiau nei 660 000 srautų per vieną dieną jo veiklos apex’e, kas generavo įtartinai dideles pajamas. Jis tai pasiekė naudodamas sukurtą sukčių el. pašto adresų tinklą ir paslėpdamas savo veiklą naudojant virtualius privačius tinklus, kad atrodytų, jog sąskaitos yra iš skirtingų šalių.
Norėdamas išvengti aptikimo platformų sukčiavimo sistemų, Smithas tariamai paskirstė savo veiklą per daugelį dainų, iš kurių dauguma nebuvo sukurtos jo paties. Vietoj to jis pasinaudojo dirbtinio intelekto technologija, kad sukurtų platų takelių spektrą, sukurdama teisėtumo iliuziją. Jis netgi pasikvietė muzikos prodiuserį, kad dar labiau paslėptų faktą, jog už tokio didelio dainų skaičiaus stovi vienas asmuo.
Galų gale, Mechaninių Licencijų Kolektyvas, organizacija, atsakinga už tai, kad menininkai gautų tinkamas autorines teises, pažymėjo jo neįprastus srautų modelius, dėl ko jis dabar susiduria su teisiniais sunkumais, už kuriuos jam gresia iki 20 metų kalėjimo už kiekvieną sukčiavimo atvejį.
Srautų sukčiavimai ir kaip jų išvengti: Įžvalgos ir gyvenimo patarimai
Atsižvelgiant į pastarąjį skandalą, susijusį su muzikantu Michaelu Smithu ir jo tariamu srautų paslaugų manipuliavimu, svarbu gilintis į muzikos srautinio transliavimo pasaulį, siūlant skaitytojams vertingų patarimų, įdomių faktų ir gyvenimo patarimų, užtikrinančių teisėtus muzikos vartojimo metodus.
Suprasti srauto platformas
Srautinio transliavimo paslaugos, tokios kaip „Spotify“ ir „Amazon Music“, sukurtos tam, kad vartotojams suteiktų plačias muzikos bibliotekas. Tačiau sudėtinga, kaip menininkai uždirba pinigus iš šių platformų, gali būti paini. Svarbu suprasti, kad menininkai paprastai gauna atlyginimą už kiekvieną srautą, tai reiškia, kad daugiau srautų gali lemti geresnes pajamas. Tačiau, kaip parodė Michael Smitho atvejis, neetiškos praktikos gali sukelti dėmesį ir rimtas pasekmes.
Pataria, kaip atpažinti srautų manipuliavimą
1. Nenuoseklūs augimo modeliai: Jei menininkas staiga patiria didelį srautų padidėjimą, kartu su mažomis arba jokios rinkodaros pastangomis, tai gali būti raudona vėliava. Legitimus augimas paprastai būna pastovus ir dažnai vyksta po promociinių veiksmų.
2. Ieškokite įvairių grojimų: Menininkas, kurio visos dainos turi beveik vienodą aukštą grojimų skaičių, gali rodyti nenatūralius srautų modelius, ypač jei menininkas nesukūrė naujo reikšmingo turinio.
3. Palaikykite nepriklausomus menininkus: Remkite muzikantus, kurie nuoširdžiai skleidžia savo darbą. Tokios platformos kaip Bandcamp ir SoundCloud dažnai parodo nepriklausomus menininkus, kuriems reikia tikrų gerbėjų įsitraukimo, o ne manipuliuotų srautų.
Gyvenimo patarimai muzikos vartojimui
– Dalinkitės grojimo sąrašais su draugais: Kurkite ir dalinkitės grojimo sąrašais savo socialiniame rate. Tai puikus būdas remti menininkus ir kartu atrasti naują muziką.
– Naudokite atrankos funkcijas: Srautinio transliavimo platformos turi atrankos funkcijas, kurios sudaro grojimų sąrašus pagal jūsų klausymosi įpročius. Tai padeda rasti naują muziką ir palaiko menininkus su tikru įsitraukimu.
– Lankykite koncertus: Kada tik įmanoma, eikite į koncertus ar pirkite prekes. Tai teikia tiesioginę finansinę paramą menininkams ir padeda jiems klestėti pramonėje, kur srautų pajamos gali būti minimalios.
Įdomūs faktai apie muzikos srautą
– Ar žinojote, kad „Spotify“ moka menininkams vidutiniškai nuo 0,003 iki 0,005 JAV dolerių už srautą? Tai reiškia, kad menininkui reikėtų milijonų srautų, kad uždirbtų pagrįstas pajamas tik iš savo muzikos.
– Srautinio transliavimo paslaugos yra daugiau nei tik muzika; jos tapo socialinėmis platformomis, kuriose vartotojai gali sekti menininkus, atrasti tendencijas ir bendrauti su kitais muzikos mėgėjais.
– Dirbtinio intelekto (DI) naudojimo muzikos produkcijoje augimas, kaip matyti Smitho atveju, yra tiek įdomus, tiek prieštaringas. Nors DI gali padėti menininkams kūrybiniame procese, jis kelia klausimų apie autentiškumą ir meną muzikos srityje.
Būdami informuoti apie muzikos pramonę ir taikydami šiuos patarimus bei gyvenimo gudrybes, klausytojai gali mėgautis muzika su švaria sąžine ir remti savo mėgstamus menininkus etinėmis priemonėmis. Norėdami sužinoti daugiau apie muzikos etiką ir menininkų rėmimą, apsilankykite Spotify arba Amazon Music.