Lidia PerskaKinijos prestižinė povandeninė laivas „Jiaolong” padarė reikšmingą pažangą savo technologijose, demonstruodama šalies įsipareigojimą giliavandeniam tyrinėjimui. Pasak vyresniojo piloto Tang Jialingo, „Jiaolong”, su numatoma darbo trukme 30 metų, šiuo metu yra savo geriausioje formoje po 15 paslaugos metų. Jis pabrėžė „Jiaolong” reikšmę kaip novatorišką ženklą Kinijos gyvenamųjų povandeninių laivų plėtrai, pereinant nuo prototipo prie praktinio naudojimo.
Kita karta, žinoma kaip „Fenduozhe”, yra paruošta pasiekti daugiau nei 11 000 metrų gylį, simbolizuodama pažangą po vandeniu vykstančios tyrinėjimo technologijos srityje. Ši pažanga atspindi ne tik povandeninio laivo pasiekimus, bet ir platesnę Kinijos jūros tyrimo galimybių plėtrą.
Pagerinimas dirbtinio intelekto ir jutiklių technologijose yra pagrindinis „Jiaolong” ateities plėtros komponentas. Pavaduojantis vyriausias inžinierius Ding Zhongjun pabrėžė, kad modernus AI integravimas žymiai pagerins aptikimo gebėjimus. Atnaujintas „Jiaolong” naudos pažangius metodus, įskaitant gilinimąsi ir duomenų analizę, kad suteiktų svarbių mokslinių duomenų tyrėjams.
Be to, jutiklių galimybių tobulinimas yra gyvybiškai svarbus. Ding pažymėjo, kad patobulinti jutikliai yra būtini detaliems duomenų surinkimams, ypač dugno mineralų tyrinėjimuose, kur yra būtina suprasti ne tik išteklių kiekį, bet ir sudėtį.
Galiausiai, „Jiaolong” siekia sinchronizuoti mėginių ėmimo ir aptikimo procesus. Integruodamas pažangias gręžimo technologijas su savo esamomis galimybėmis, povandeninis laivas padidins savo efektyvumą giliavandeniuose tyrimuose.
Inovacijos Kinijos gyvenamųjų povandeninių laivų technologijoje
Pastaraisiais metais Kinijos pažanga gyvenamųjų povandeninių laivų technologijoje sulaukė didelio dėmesio, ypač kuriant kitą kartą, žinomą kaip „Fenduozhe”. Šis novatoriškas laivas ne tik yra inžinerinis stebuklas, bet ir rodo Kinijos ambicijas giliavandeniame tyrinėjime. Su operacijų gylio talpa viršijančia 11 000 metrų, „Fenduozhe” galėtų atverti kelią proveržiniams moksliniams atradimams ir išteklių tyrinėjimams giliame vandenyne.
Pagrindiniai klausimai, susiję su povandeninių laivų technologijos evoliucija
1. Kokie yra pagrindiniai tikslai kuriant pažangius gyvenamuosius povandeninius laivus?
– Pagrindiniai tikslai yra pagerinti jūrų mokslinius tyrimus, tyrinėti giliavandenius ekosistemas, studijuoti geologines struktūras ir ieškoti po vandeniu esančių išteklių, tokių kaip mineralai ir angliavandeniliai. Šios veiklos yra svarbios tiek aplinkosaugoje, tiek ekonominės plėtros kontekste.
2. Kaip AI integravimas transformuoja gyvenamųjų povandeninių laivų operacijas?
– Dirbtinis intelektas palengvina sprendimų priėmimą realiuoju laiku, pagerina duomenų analizę ir navigaciją bei kliūčių aptikimą, leidžiant povandeniniams laivams veikti efektyviau ir saugiau sudėtingose aplinkose.
3. Kokie galimi šių technologijų poveikiai jūrų tyrimams ir aplinkosaugai?
– Pažangūs povandeniniai laivai leidžia giliau ir išsamesnėms jūrų biologinės įvairovės studijoms, prisidedant prie apsaugos iniciatyvų identifikuojant rūšis ir buveines, kurioms reikia apsaugos, taip pat vertinant klimato kaitos poveikį vandenynui.
Iššūkiai ir ginčai, susiję su gyvenamųjų povandeninių laivų inovacijomis
Nepaisant reikšmingos pažangos, gyvenamųjų povandeninių laivų technologijų srityje kyla keletas iššūkių:
– Techniniai apribojimai: Veikimas ekstremaliuose gyliuose kelia inžinerinius iššūkius, įskaitant spaudimo atsparumo išlaikymą, užtikrinti įgulos narių saugumą ir pagerinti akumuliatorių tarnavimo laiką ilgesnėms misijoms.
– Aplinkosauginiai klausimai: Padidėjusi giliavandenių išteklių eksploatacija kelia klausimų dėl aplinkos išsaugojimo. Kritikai teigia, kad agresyvi išteklių gavyba gali kelti grėsmę trapios ekosistemoms, pabrėždami griežtų reguliavimo priemonių būtinybę.
– Geopolitiniai veiksniai: Kadangi šalys konkuruoja dėl po vandeniu esančių išteklių, gali kilti geopolitinių įtampų, ypač strateginių teritorijų, tokių kaip Pietų Kinijos jūra, srityse. Ši konkurencija gali sukelti ginčus dėl teritorinių pretenzijų ir aktyvių tyrimo regionų.
Privalumai ir trūkumai gyvenamųjų povandeninių laivų technologijos
Privalumai:
– Moksliniai atradimai: Galia tyrinėti gilesnes jūrų dalis atveria naujas tyrimo galimybes, leidžiančias potencialius proveržius įvairiose mokslinių sričių, įskaitant biologiją, geologiją ir klimato mokslą.
– Išteklių vertinimas: Gyvenamieji povandeniniai laivai gali palengvinti po vandeniu esančių mineralų atsargų identifikavimą ir vertinimą, papildydami nacionales išteklių strategijas ir prisidėdami prie ekonominės plėtros.
– Pažangi technologija: Povandeninių laivų evoliucija integruojant AI ir patobulintus jutiklius pagerina bendras technologines galimybes ir suteikia neįkainojamus duomenų rinkimo išteklius būsimoms jūrų tyrinėjančioms misijoms.
Trūkumai:
– Aukštos kainos: Pažangių gyvenamųjų povandeninių laivų kūrimas ir priežiūra reikalauja reikšmingų finansinių investicijų, kas gali apriboti šalių, galinčių siekti tokių technologijų, skaičių.
– Saugumo rizikos: Giliavandenių tyrimų rizika, įskaitant galimas avarijas ar tehninius sutrikimus, kelia rūpesčių dėl įgulos saugumo ir operatyvumo patikimumo.
– Aplinkos poveikis: Tyrimo veiklos gali trikdyti jūrų ekosistemas, sukeldamos ilgalaikes pasekmes biologinei įvairovei ir po vandeniu esančioms buveinėms.
Dėl tolesnių įžvalgų apie Kinijos pažangą povandeninių technologijų ir jūrų tyrimų srityje, apsilankykite China Daily.
