Kevin TopolskyPastaraisiais metais sparčiai augantis kriptovaliutų kasybos procesas sukėlė nerimą dėl elektros ir vandens vartojimo, kadangi mašinoms reikėjo didelių aušinimo resursų. Nors susidomėjimas kriptovaliutomis šiek tiek stabilizavosi, iškilo kita problema: vis daugiau duomenų centrų, pasirodančių atsakant į mūsų susižavėjimą generatyviąja dirbtiniu intelektu.
Nepaisant pažado, kad technologijos padės išsaugoti aplinką, ši sąvoka pasirodė esanti klaidinga. Pavyzdžiui, lūkesčiai, kad skaitmeniniai įrankiai sumažins popieriaus vartojimą, nepateisino vilčių; iš tikrųjų popieriaus vartojimas ir toliau auga, nes internetu vykstantys pirkimai reikalauja daugiau pakuotės nei bet kada anksčiau.
Dažnai vadinami debesų kompiuterija, duomenų centrai yra materialios pastatai, pilni energiją vartojančių mašinų. Jie gali pasirodyti nematomi arba ekonomiški, tačiau jų poveikis aplinkai yra reikšmingas. „The Shift Project“ studija vertina, kad iki kitų metų aštuoni procentai anglies dioksido emisijų bus susiję su skaitmenine ekonomika, daugiausia dėl tvarumo problemų.
Augant dirbtinio intelekto naudojimui, išteklių vartojimas ir emisijos taip pat didėja. Tyrimai atskleidžia, kad didelių technologijų kompanijų, tokių kaip „Google“ ir „Microsoft“, anglies dioksido emisijos yra smarkiai nuvertinamos daugiau nei septynis kartus, kas rodo rimtą aplinkosauginį pėdsaką, kuris gali pablogėti artimiausiais metais.
Mes, kaip vartotojai, turime vaidmenį šiame scenarijuje. Svarbu suprasti, kad mūsų technologiniai pasirinkimai gali žymiai paveikti aplinką – nuo bendradarbiavimo skatinimo iki technologijų naudojimo būdų. Suteikdami pirmenybę efektyvumui ir būdami sąmoningi dėl savo vartojimo, galime sumažinti neigiamus mūsų skaitmeninių įpročių padarinius.
Paslėptos aplinkosaugos kainos, susijusios su naujosiomis technologijomis
Kuo greičiau atsiranda naujos technologijos, tuo svarbiau tampa suprasti jų paslėptas aplinkosaugos kainas. Nors daugelis šių technologijų žada inovacijas ir efektyvumą, jos dažnai turi ir neigiamą pasekmę: reikšmingą aplinkosauginį poveikį, kuris nėra akivaizdus. Šis straipsnis nagrinėja šias kainas, pagrindinius iššūkius, ginčus ir naujų technologijų pranašumus bei trūkumus.
Kokios yra aplinkosaugos kainos, susijusios su naujosiomis technologijomis?
Naujosios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (DI), blokų grandinė ir daiktų internetas (IoT), iš esmės pakeitė pramonę, tačiau jos prisideda prie aplinkos degradacijos. Viena iš reikšmingų kainų – energijos vartojimas, susijęs su duomenų centrų veikimu ir DI algoritmų apdorojimo galia. Pasak 2021 metų Tarptautinės energijos agentūros tyrimo, duomenų centrai sudaro apie 1% pasaulinės elektros energijos paklausos, ir ši dalis turėtų didėti augant DI naudojimui.
Kokie yra pagrindiniai iššūkiai ir ginčai, susiję su šiomis technologijomis?
Vienas iš pagrindinių iššūkių yra medžiagų šaltinių paieška technologijų gamybai, ypač retesnių žemių metalų. Šių metalų gavybos procesai dažnai siejami su sunkiomis aplinkosaugos ir socialinėmis pasekmėmis, įskaitant buveinių naikinimą ir taršą. Be to, elektroninių atliekų (e-šalšų), kuriuose yra toksiškų medžiagų, šalinimas sukelia reikšmingų iššūkių atliekų tvarkymui ir aplinkos saugumui.
Ginčai supa pusiausvyrą tarp technologinės pažangos ir aplinkos tvarumo. Nors šalininkai teigia, kad tokios technologijos kaip DI gali pagerinti energijos vartojimo ir išteklių valdymo efektyvumą, kritikų nuomone, dabartinė trajektorija nėra tvari. Pavyzdžiui, vieno pažangaus DI modelio mokymo procesas gali išskirti anglies dioksido kiekį, prilygstantį automobilio viso gyvenimo emisijoms.
Privalumai ir trūkumai
Naujosios technologijos siūlo daugybę privalumų, įskaitant efektyvumo didinimą, patobulintą komunikaciją ir inovacijas sveikatos ir saugos srityse. Pavyzdžiui, tvarios technologijų naujovės energijos gamybos ir atsinaujinančių šaltinių srityje gali padėti sumažinti mūsų anglies pėdsaką, jei būtų tinkamai integruotos.
Tačiau trūkumai taip pat negali būti ignoruojami. Didžiulis energijos vartojimas, kartu su reikšmingomis emisijomis, generuojamomis duomenų apdorojimo ir technologijų gamybos, kelia didelį nerimą. Be to, skaitmeninė atskirtis pabrėžia etinius klausimus, kai besivystančios šalys gali patirti didžiausią elektroninių atliekų krizės naštą dėl išteklių trūkumo tinkamam valdymui.
Ką galima padaryti, kad būtų sumažintas šis aplinkos poveikis?
Norint išspręsti šiuos iššūkius, suinteresuotos šalys – vyriausybės, įmonės ir vartotojai – turi bendradarbiauti dėl tvarių praktikų. Įmonės gali investuoti į atsinaujinančią energiją savo duomenų centruose ir gerinti energijos efektyvumą savo veikloje. Vartotojai taip pat gali daugiau sužinoti apie savo technologinius pasirinkimus, rinkdamiesi prekių ženklus, kurie yra įsipareigoję tvarioms praktikoms.
Be to, teisės aktai ir tarptautinės sutartys gali vaidinti svarbų vaidmenį reguliuojant elektroninių atliekų šalinimą ir užtikrinant atsakingą medžiagų šaltinių paiešką. Išsilavinimas apie naujųjų technologijų ekologinį poveikį yra gyvybiškai svarbus, kad būtų skatinamas daugiau aplinkosaugai žinantis vartotojų pagrindas.
Išvada
Tęsdami kelionę per naujųjų technologijų erą, svarbu būti budriems dėl paslėptų aplinkosaugos kainų, kurias jos sukelia. Suprasdami šias pasekmes ir veikdami kartu, galime dirbti link tvarios ateities, kuri išnaudotų technologijų privalumus, tuo pačiu sumažinant jų aplinkosauginius trūkumus.
Daugiau informacijos apie technologijų aplinkos poveikį galite rasti tvarumo ištekliuose Pasaulio laukinės gamtos fondas ir Jungtinės Tautos.
