Inga Strümke, žinoma dirbtinio intelekto tyrinėtoja Norvegijos mokslo ir technologijų universitete, pabrėžia švietimo apie dirbtinį intelektą svarbą. Naujoje dokumentinėje laidoje ji apšviečia galimus dvigubus dirbtinio intelekto naudojimus tiek kariniuose, tiek sveikatos priežiūros srityse, akcentuodama informuotumo ir atsakomybės poreikį jo taikyme.
Strümke geriausiai parduodama knyga „Mašinos, kurios mąsto“ siekia demistifikuoti dirbtinį intelektą. Ji išreiškia norą sumažinti nenormalius baimės jausmus, susijusius su dirbtiniu intelektu, pateikdama jį kaip technologiją, kuri kelia nemažai iššūkių, ypač demokratiniams procesams. Jos nuomone, dirbtinis intelektas turėtų būti vertinamas kritiškai, siekiant sumažinti riziką ir priimti etinius sprendimus.
Ji identifikuoja kultūrinę baimę nuo dirbtinio intelekto, kylantį iš mokslinės fantastikos pasakojimų, teigdama, kad istorijos mitai turėjo įtakos mūsų supratimui apie intelektualias mašinas. Mašinų autonomiškumo vaizdavimas paskatino nerimą, tačiau Strümke tvirtina, kad pagrindinis rūpestis nėra pati technologija, o žmonių elgesys ir sprendimai, susiję su jos naudojimu.
Reaguodama į neseniai pasirodžiusius ekspertų raginimus stabdyti dirbtinio intelekto plėtrą dėl egzistencinių baimių, Strümke ragina sutelkti dėmesį į jau akivaizdžias manipuliacinių skaitmeninių sistemų grėsmes. Ji įspėja, kad, kaip ir kitos galingos pramonės šakos, dirbtinis intelektas gali dar labiau pabloginti socialines problemas, nebent jis bus naudojamas atsakingai. Kelias į dirbtinio intelekto supratimą yra svarbus, kad būtų galima naršyti jo poveikį mūsų ateičiai.
Dirbtinio intelekto dvigubas pobūdis: mokslininko požiūris į baimę ir supratimą
Diskusija apie dirbtinį intelektą (DI) tampa vis skubesnė ir sudėtingesnė. Nors tokios figūros kaip Inga Strümke atkreipia dėmesį į jo dvigubo naudojimo pasekmes, pvz., kariniuose ir sveikatos priežiūros srityse, ir kiti DI aspektai taip pat reikalauja diskusijų. Šis straipsnis išsamiai nagrinėja dirbtinio intelekto dvigubą pobūdį, sprendžia pagrindinius iššūkius, ginčus ir platesnius socialinius poveikius, kurie formuoja mūsų šiandieninį supratimą apie šią transformuojančią technologiją.
Kokie yra svarbiausi etiniai klausimai, susiję su DI?
Viena iš svarbiausių etinių problemų yra galimas šališkumas DI algoritmuose. Dauguma DI sistemų mokomos naudojant duomenų rinkinius, kurie atspindi istorines šališkumo formas, todėl gali sukelti diskriminacinius rezultatus, pvz., samdant, skolinant ir įstatymų vykdyme. Be to, privatumo ir stebėjimo klausimai atsiranda, kai DI pagrindu sukurtos technologijos pradeda būti taikomos įvairiose srityse, keliančios klausimų apie sutikimą ir asmeninių duomenų naudojimą.
Kokia teisinės reguliacijos vaidmuo DI plėtroje?
Šiuo metu teisės aktai, susiję su DI plėtra, yra fragmentiški ir dažnai atsilikę nuo technologinių pažangos. Nors kai kurios šalys pradeda kuriamos gairės ir reglamentai, pasaulyje vis dar egzistuoja reikšmingas skirtumas, kaip DI yra valdoma. Išsamios teisės aktų sistemos trūkumas kelia iššūkių standartizuojant etinę praktiką ir užtikrinant atsakomybę tarp kūrėjų ir korporacijų.
Kokios naudos dirbtinis intelektas atneša visuomenei?
Dirbtinis intelektas turi potencialą revoliucionuoti daugelį pramonės šakų, žymiai didinant efektyvumą ir produktyvumą. Sveikatos priežiūros srityje, pavyzdžiui, DI gali padėti diagnozuoti analizuojant medicininius vaizdus tiksliau ir greičiau nei žmonių gydytojai. Žemės ūkyje DI pagrindu sukurtos technologijos gali optimizuoti derlių prognozuojant orų modelius ir stebint augalų sveikatą. Be to, DI gali pagerinti klientų patirtį per suasmenintus rekomendacijas, didinant pasitenkinimą ir lojalumą.
Kokie yra dirbtinio intelekto trūkumai ir rizikos?
Nepaisant privalumų, DI taip pat kelia daugybę trūkumų, įskaitant darbo vietų praradimą, kadangi automatizacija pakeičia tam tikras užduotis, kurias anksčiau vykdė žmonės. Be to, sprendimų tikslumas, kuriuos priima DI, labai priklauso nuo jam pateiktų duomenų, kas gali lemti dezinformacijos plitimą, jei jos tinkamai nevaldoma. Rizika sukurti autonomines ginklus dar labiau pabrėžia DI dvigubą pobūdį, nes ji kelia etinius klausimus dėl gyvybės ir mirties sprendimų delegavimo mašinoms.
Kaip galime skatinti gilesnį DI supratimą visuomenėje?
Švietimas ir informuotumo didinimas yra būtini, kad būtų skatinamas niuansuotesnis DI supratimas. Programos, skirtos demistifikuoti šią technologiją, tokios kaip viešos diskusijos, seminarai ir skaitmeninės raštingumo kampanijos, gali suteikti žmonėms galimybes kritiškai vertinti DI socialinius poveikius. Svarbu diskutuoti apie DI įvairiais kontekstas, ar tai būtų etiniai debatai, technologinio raštingumo iniciatyvos, ar tarpdalykinių studijų, kad jo pasekmės būtų plačiai suprastos ir atsakingai sprendžiamos.
Koks yra ateities DI peizažas, ir kur mes toliau?
Žvelgdami į ateitį, DI peizažą greičiausiai formuos nepertraukiami technologiniai pažangumai ir didėjantis poreikis etiniam valdymui. Kai visuomenė nagrinėja DI pasekmes, suinteresuotos šalys turi susiburti — politikos formuotojai, technologai, etikai ir visuomenė — kurdamos sistemas, kurios prioritetą teikia žmonių gerovei ir skatina teisingus rezultatus.
Apibendrinant, norint suprasti DI dvigubą pobūdį — jo potencialius privalumus ir rizikas — reikia bendro visų visuomenės sektorių indėlio. Bendradarbiaudami spręsdami šias problemas, galime atsakingai išnaudoti DI galias ir išlaikyti prasmingą pažangą.
Daugiau informacijos apie dirbtinį intelektą ir jo platesnes pasekmes rasite MIT Technology Review.
The source of the article is from the blog trebujena.net