Roman RemberDirbtinio intelekto (DI) atsiradimas kelia svarbių klausimų dėl jo poveikio darbo galimybėms. Katharina Grienberger, pirmaujanti tyrėja iš Nurembergo Užimtumo Tyrimų Instituto, apšviečia šią aktualią problemą. Jos komanda įvertina, kaip įvairios profesijos gali būti paveiktos skaitmeninių technologijų integracijos.
Grienbergerio tyrimai orientuoti į darbo vietų, kurios gali būti pakeistos automatizacija, vertinimą. Nuo 2013 metų jos grupė analizavo išsamius duomenis apie maždaug 4600 profesijų. Jie atidžiai nagrinėja beveik 9000 atskirų darbo užduočių, siekdami nustatyti, kokia tikimybė, kad kompiuteris ar DI galėtų jas vykdyti artimiausioje ateityje.
Vienas nustebinantis atradimas yra generatyvaus DI gebėjimas perimti programavimo užduotis. Technologijoms tobulėjant, daugelis tradicinių vaidmenų yra rizikuojami transformacijos, o ne visiško panaikinimo. Tyrėja pabrėžia, kad nors kai kuriose darbo vietose gali sumažėti darbuotojų skaičius, DI ir IT ekspertų paklausa greičiausiai augs.
Įdomu tai, kad aukštesnio kvalifikacijos lygio profesijos vis labiau jaučia DI poveikį. Integruojant DI sprendimus įmonėse, darbo vaidmenys, reikalaujantys pažangių kvalifikacijų, greitai keičiasi. Todėl, nors tokios profesijos kaip IT gali susidurti su pertekliumi, šioje srityje atsiras naujų galimybių.
Demografinių pokyčių ir talentų trūkumo kontekste DI siūlo unikalų sprendimą. Nors darbo vietos gali keistis, Grienberger mano, kad DI nesukels masinių atleidimų; priešingai, jis formuos darbo rinką neprognozuojamais būdais. Atrodo, kad ateitis žada prisitaikymą ir inovacijas, o ne darbo vietų išnykimą.
DI poveikis darbo rinkoms: transformacinis pokytis
Kadangi dirbtinis intelektas (DI) vis labiau integruojamas į įvairias sritis, jo poveikis darbo rinkoms yra ryškus ir daugialypis. Šis pokytis sukelia smalsumą ir nerimą tarp darbuotojų, politikų ir pedagogų, skatindamas giliau ištirti besikeičiančią užimtumo aplinką.
Esminiai klausimai dėl DI ir užimtumo
1. Ar DI sukels plačius darbo nuostolius?
– Nors DI gali automatizuoti tam tikras užduotis, traditionaliai atliekamas žmonių, įrodymai rodo, kad taip pat bus sukurtos naujos darbo kategorijos. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2025 metų gali būti prarasta apie 85 milijonus darbo vietų, tačiau gali atsirasti 97 milijonai naujų vaidmenų, kurie geriau atitiks besikeičiančias darbo įvairovės tendencijas.
2. Kurios darbo rūšys yra labiausiai rizikuojančios?
– Darbo vietos, susijusios su rutininėmis, pasikartojančiomis užduotimis, tokiomis kaip gamyba, duomenų įvedimu ir klientų aptarnavimu, dažnai laikomos didelės rizikos automatizavimui. Tačiau net ir pažangūs vaidmenys finansų ir teisės srityse keičiasi, nes DI pradeda padėti analizuojant ir priimant sprendimus.
3. Kaip darbuotojai gali pasiruošti šiuo pokyčiui?
– Įgūdžių tobulinimas ir atnaujinimas per išsilavinimą ir mokymąsi DI susijusiose srityse yra esminės strategijos. Darbuotojai turi priimti nuolatinio mokymosi principą, kad išliktų aktualūs, sutelkdami dėmesį į minkštųjų įgūdžių, kurių DI negali atitikti, tokių kaip kūrybiškumas, empatija ir kritinis mąstymas, plėtrą.
Iššūkiai ir ginčai
DI integracija darbo vietose neapsiriboja be iššūkių:
– Ekonominis išstūmimas: Kai DI tampa vis labiau paplitęs, kyla susirūpinimas dėl nelygaus ekonominių naudingumų paskirstymo. Žemesnio kvalifikacijos lygio darbuotojai gali būti neproporcingai paveikti, o tai gali padidinti nelygybę.
– Duomenų privatumą ir etika: DI sistemų naudojimas samdant ir stebint darbuotojus kelia etinių klausimų apie duomenų privatumą, diskriminaciją ir atsakomybę.
– Darbo kokybė: Nors gali atsirasti naujų darbo vietų, šių pozicijų kokybė ir saugumas gali būti prastesni. Gig ekonomikos vaidmenys dažnai neturi socialinių garantijų ir darbo saugumo, todėl kyla nuolatinės diskusijos apie darbuotojų teises.
DI integracijos privalumai
– Didinanti efektyvumą: DI gali atlikti pasikartojančias užduotis greičiau ir tiksliau nei žmonės, suteikdama didesnį našumą ir efektyvumą pramonėje.
– Inovacijos darbo vaidmenyse: DI gali papildyti žmonių galimybes, leisdama darbuotojams sutelkti dėmesį į sudėtingą problemų sprendimą ir kūrybines užduotis. Šis pokytis gali paskatinti sėkmingesnę darbo patirtį.
– Ekonominis augimas: DI diegimas gali skatinti inovacijas ir remti visiškai naujų rinkų ir pramonės šakų kūrimą, potencialiai skatinant ekonominį augimą.
DI integracijos trūkumai
– Darbo vietų praradimas: Masinio nedarbo baimė kyla, kai darbo vietos tampa pasenusios dėl automatizacijos. Darbo perkvalifikavimo procesą patiriantys darbuotojai gali susidurti su finansiniais sunkumais.
– Įgūdžių spraga: Yra didelis atotrūkis tarp dabartinėje darbo rinkoje esamų įgūdžių ir to, ko reikia DI pagrindu veikiančioje ekonomikoje. Šis nesutapimas gali sukelti darbuotojų poįdarbinimą ar nedarbą.
– Socialinis pasipriešinimas: DI įvedimas darbo vietose gali susidurti su pasipriešinimu iš darbuotojų, besirūpinančių darbo saugumu ir pokyčiais darbo vietose.
Apibendrinant, nors DI yra pasirengęs žymiai pakeisti darbo rinką, narratyvas, apimantis jo poveikį, yra kompleksinis ir apima tiek galimybes, tiek iššūkius. Suinteresuotosios šalys, pradedant vyriausybėmis ir baigiant švietimo institucijomis, turi bendradarbiauti, kad užtikrintų sklandų pereinamąjį laikotarpį į ateitį, kur DI atlieka svarbų vaidmenį mūsų darbo gyvenime.
Dėl norinčių sužinoti daugiau apie šią temą, apsilankykite Pasaulio ekonomikos forume, kad gautumėte įžvalgų apie pasaulines užimtumo tendencijas ir naujoves.
