Kevin TopolskyDirbtinio intelekto pažanga sparčiai keičia žmogaus ir mašinos sąveikos ribas. Tokios įmonės kaip „Apple“ savo programinėje įrangoje diegia pažangias DI funkcijas, skatindamos šią konkurenciją. Šis reiškinys atspindi temas, kurios buvo nagrinėjamos ikoniškame 1995 metų filme „Ghost in the Shell“, kuriame buvo aiškinamas pažangios technologijos poveikis visuomenei.
Neseniai Derrick May, Detroito techno pionierius, grįžo į Japoniją, kad dalyvautų renginyje, skirtame šiam reikšmingam filmui. Diskusijoje apie technologijų ir muzikos evoliuciją May prisiminė savo dalyvavimą 1997 metų kompiuterinio žaidimo „Ghost in the Shell“ garso takelyje. Naujas kūrinys „To Be Or Not To Be“ buvo žymiai skirtingas nuo jo įprasto stiliaus; jis norėjo iššūkio sau kūrybiškai.
May išreiškė nostalgiją už rankų darbo muzikos era, kontrastuodamas ją su šiuolaikiniu priklausomumu nuo skaitmeninių įrankių. Jis pripažino, kad nors naujos technologijos pagerina kūrybinę raišką, jos taip pat gali sumažinti menininkų meną, kai jie pernelyg pasikliauja jomis. May pažymėjo, kad tikras menas išlaiko žmogišką prisilietimą ir asmeninę intenciją, tvirtindamas, jog bet kokia naujovė turėtų būti naudinga, o ne pakeisti menininko viziją.
Artėjant prie DI dominavimo ateities, May požiūriai primena mums autentiškumo ir kūrybiškumo svarbą meniniame procese. Balansas tarp naujos technologijos priėmimo ir žmogiškos meninės raiškos esmės išlaikymo lieka esminis šiame sparčiai besikeičiančiame kontekste.
DI ir kūrybiškumo sąveika: nauja era
Kadangi dirbtinis intelektas (DI) nenustoja vystytis, verta apžvelgti jo gilią įtaką kūrybos sferai. Menininkai, muzikantai, rašytojai ir turinio kūrėjai vis dažniau integruoja DI technologijas į savo kūrybinius procesus. Ši DI ir žmonių kūrybos sąveika nėra tik tendencija; tai naujos kūrybinės eros pradžia.
Pagrindiniai klausimai:
1. Kaip DI keičia kūrybines pramonę?
DI perkuria įvairias kūrybines sritis, siūlydamas įrankius, kurie padeda generuoti idėjas, automatizuoja pakartotinus darbus ir suteikia naujų raiškos metodų. Pavyzdžiui, DI valdomos programos gali analizuoti didelius duomenų rinkinius, kad atpažintų raštus ir tendencijas, vedančias į novatorišką pasakojimą ar muzikos kūrimą.
2. Ar DI generuoti kūriniai laikomi menu?
Šis klausimas sukelia ginčų tarp menininkų ir kritikų. Dauguma teigia, kad nors DI gali imituoti kūrybą, žmogiškos emocijos ir intencijos stoka DI generuojamuose kūriniuose neleidžia jiems būti laikomi „tikru menu“. Kiti mano, kad kūrybiškumas gali kilti iš bendradarbiavimo su mašinomis, jei bus užtikrinta žmogiškoji priežiūra ir indėlis.
3. Kokios yra etinės DI kūrybos pasekmės?
Kadangi DI tampa vis labiau įgudusiais kuriant meną, etiniai klausimai apie nuosavybę, autorines teises ir galimą žmogiškųjų menininkų pakeitimą taip pat kyla. Kyla klausimų, kas priklauso meno kūriniui, sukurtam DI— programuotojui, vartotojui ar pačiam DI?
DI kūryboje privalumai:
– Padidėjusi produktyvumas: DI įrankiai gali automatizuoti kasdienius darbus, leidžiant menininkams labiau sutelkti dėmesį į savo darbų konceptualius elementus.
– Naujos kūrybinės galimybės: DI gali generuoti idėjas ir formatus, kurie galbūt nėra akivaizdūs žmogiškiems kūrėjams, vedančius prie unikalių ir novatoriškų rezultatų.
– Prieinamumas: DI technologija demokratizavo kūrybą, suteikdama galingus įrankius bet kam, turinčiam interneto ryšį. Tai atvėrė duris aspiruojantiems menininkams, kurie galbūt neturi tradicinio mokymo ar išteklių.
Trūkumai ir iššūkiai:
– Autentiškumo praradimas: Kritikai nerimauja, kad priklausomybė nuo DI gali sumenkinti autentiškumą ir emocinį gilumą, tradiciškai susijusius su žmogišku sukurta menu.
– Darbo vietų praradimas: Kadangi DI sistemos tampa vis labiau pažengusios, kyla nerimo, kad daugelis darbo vietų kūrybinėse pramonėse, įskaitant grafikos dizainą, muzikos gamybą ir rašymą, gali tapti nebūtinos.
– Šališkumas DI: DI sistemos yra tokios pat šališkos, kaip ir duomenys, pagal kuriuos jos mokomos. Tai gali sukelti stereotipų perpetuaciją ir įvairių balsų atmetimą kūryboje.
Išvada:
DI ir kūrybiškumo sąveika kviečia tęsti debatus ir tyrimus. Naršydami šiuo nauju kraštovaizdžiu, svarbu, kad kūrėjai naudotų DI kaip papildomą įrankį, tuo pačiu išsaugodami žmogiškos kūrybos esmę. Pokalbis apie autentiškumą, etiką ir kūrybinių industrijų ateitį neabejotinai ir toliau vystysis, formuodamas, kaip menas yra suprantamas ir kuriamas.
Daugiau informacijos apie šią temą galite rasti Nacionalinio meno fondo ir Kūrybiškumo posto svetainėse.
