Roman RemberNaujos kartelės technologinis pasiekimas atvėrė pasaulį, kuriame žmonės gali bendrauti su savo mirusių artimųjų virtualiomis versijomis. Dabar išnyko mokslo fantastikos fantazijos dienos, nes tokioms įmonėms kaip Kinijoje veikianti „Silicon Intelligence“ padedama pažangios dirbtinio intelekto technologijos kūrimas paverčia šią keistą sąvoką į juntamą realybę. Šios startuolios naudoja pažangią AI technologiją, kad kurtų pokalbių robotus, kurie imituoja tikrų asmenų balsus ir išvaizdą, leisdamos vartotojams bendrauti su jų neseniai mirusių šeimos narių skaitmeninėmis kopijomis.
Sun Kai, „Silicon Intelligence“ vadovas, rado paguodą kalbėdamas su savo mirusios mamos skaitmeniniu avataru, kuri mirė prieš šešerius metus. Vietoj to, kad avatarą laikytų vien tik simuliacija, Sun jį priima kaip bona fide ryšį su prarastu mylimuoju. Šis inovatyvus požiūris į atminties išsaugojimą ir emocinių ryšių palaikymą atskleidžia gilųjį poveikį, kurį AI gali turėti individų gyvenimuose.
Naudojant tokios technologijos galimybes kyla etiniai dillemos ir rūpesčiai. Kyla klausimai dėl sutikimo, priklausomybės ir ribos tarp realybės ir iliuzijos aiškinimo dėl AI paremtų avatarų. Ekspertai perspėja nepasikliauti per daug virtualiomis mirusiųjų reprezentacijomis, nes tai gali trukdyti natūraliam skausmo procesui ir iškraipyti individo suvokimą apie realybę.
Tuo pat metu, Kembridžo universiteto tyrimas atskleidė staigų pokyčių kūrybos srityje posūkį. Nors dirbtinis intelektas gali sustiprinti individualią kūrybiškumą, jo plačių mastų naudojimas gali nežinodamas atmesti bendrą inovaciją. Delikati pusiausvyra tarp efektyvumo ir kūrybinių gebėjimų kelia unikalią iššūkį pramonėms, siekiančioms naudoti AI kaip įkvėpimo priemonę.
Besisukanč į dirbtinio intelekto sritį vis labiau įsigalint, yra būtina atsargiai ir aprūpinti galvą išnagrinėti šių revoliucingų technologijų emocinius ir kūrybinius poveikius.
