Tyrėjai sukūrė novatorišką dirbtinio intelekto modelį, kuris turi galimybę prognozuoti nusikaltimų veiksmus, praneša Tech Xplore. Pradėtas Pietų Korėjos tyrimų instituto, orientuoto į elektroniką ir telekomunikacijas, šis sudėtingas sistema yra skirta analizuoti vaizdo įrašus ir vertinti realaus laiko nusikaltimų rizikas.
Pavadintas „Déjà Vu”, ši technologija mokosi iš esamų vaizdo duomenų, elgesio modelių ir įvairių statistikos, kad galėtų daryti prognozes. Ji vertina daug elementų ir palygina visuomenės elgesį su žinomais nusikaltėliais, kad nustatytų potencialias nusikaltimų karštąsias zonas.
Šis DI modelis išsiskiria savo gebėjimu atskirti įvairius nusikaltimų tipus. Bandymų metu jis parodė įspūdingą tikslumą, prognozuodamas daugelį nusikaltimų su daugiau nei 82% tikslumu. Be to, sistema gali stebėti konkrečius asmenis, proaktyviai dirbdama, kad būtų išvengta pakartotinių nusikaltimų.
Tačiau „Déjà Vu” naudoja prieštaringą metodą, vadinamą „individualizuota recidyvo prognoze”, kuris specialiai nukreiptas į asmenis, laikomus didelės rizikos, kad ateityje padarys nusikaltimų. DI stebės šių asmenų judėjimą, užtikrindamas, kad jie laikytųsi buvimo vietos apribojimų, tokių kaip namų areštas ar ankstyvas paleidimas.
Stebėdama šiuos asmenis, technologija taip pat gali įvertinti jų elgesio modelius, apskaičiuodama tikimybę grįžti prie nusikalstamos veiklos. Tyrimų komanda siekia įdiegti „Déjà Vu” kaip saugumo priemonę didelės rizikos srityse, tokiuose kaip oro uostai ir dideli vieši renginiai. Komercinė šio modelio versija turėtų pasirodyti iki 2025 metų pabaigos.
DI modelis prognozuoja nusikaltimų tendencijas realiu laiku: gilus žvilgsnis į „Déjà Vu”
Technologijoms tobulėjant, dirbtinio intelekto integracija viešajame saugume taip pat auga. Neseniai sukurtas DI modelis „Déjà Vu” žada pertvarkyti, kaip teisėsaugos institucijos numato ir reaguoja į nusikaltimus, tačiau sukelia nemažai sudėtingumų ir etinių debatų.
Koks yra pagrindinis „Déjà Vu” DI modelio veikimas?
Sistema naudojasi mašininio mokymosi algoritmų galia analizuodama didelį duomenų taškų rinkinį. Integruodama vaizdo stebėjimą, nusikaltimų statistiką, socialinės žiniasklaidos aktyvumą ir demografinius duomenis, „Déjà Vu” gali sukurti prognozuojamą nusikaltimų tendencijų analizę realiu laiku. Šis daugiadimensinis požiūris padeda teisėsaugos institucijoms efektyviau paskirstyti išteklius ir imtis veiksmų, kol nusikaltimų dar neįvyko.
Pagrindiniai klausimai apie DI poveikį ir įgyvendinimą:
1. **Kiek tikslus yra „Déjà Vu” modelis?**
Nors modelis bandymuose parodė daugiau nei 82% tikslumo, realaus pasaulio našumas gali svyruoti dėl daugelio išorinių veiksnių, tokių kaip kintantis visuomenės elgesys ir teisiniai pakeitimai.
2. **Kokios etinės pasekmės yra susijusios su asmenų stebėjimu?**
Nuolatinis asmenų stebėjimas, ypač tų, kurie laikomi didelės rizikos, kelia didelių pilietinių laisvių klausimų. Privatumo ir potencialaus galios piktnaudžiavimo klausimai yra labai aktualūs, todėl būtina turi būti užtikrinta griežta priežiūra ir aiškios gairės.
3. **Kaip modelis prisitaikys prie besikeičiančių nusikaltimų tendencijų?**
Svarbus modelio veiksmingumo aspektas yra jo gebėjimas mokytis iš naujų duomenų. Periodiniai algoritmų atnaujinimai bus būtini, kad jis išliktų aktualus keičiantis nusikalstamo elgesio tendencijoms.
Pagrindiniai iššūkiai ir prieštaravimai:
Nepaisant viliojančių savybių, „Déjà Vu” susiduria su skeptiškais pilietinių teisių gynėjais, kurie teigia, kad jis gali tęsti šališkumą baudžiamojo teisingumo sistemoje. Kyla susirūpinimas, kad priklausomybė nuo numatomos policijos galėtų neproporcingai taikyti mažumų bendruomenėms, sukeldama pernelyg intensyvų policininkų buvimą ir mažindama visuomenės pasitikėjimą.
DI nusikaltimų prognozavimo modelių privalumai:
– **Proaktyvus atgrasymas:** Nustatydama potencialias nusikaltimų zonas, teisėsauga gali įsikišti, kol nusikaltimai įvyksta, skatindama saugesnes bendruomenes.
– **Efektyvus išteklių paskirstymas:** Agentūros gali prioritetizuoti savo dislokacijos strategijas pagal numatomus poreikius, optimizuodamos darbo jėgos ir finansinius išteklius.
– **Duomenimis pagrįstas požiūris:** Plati duomenų bazė leidžia priimti informuotus sprendimus, palyginti su tradicine policijos praktika, kuri priklauso nuo intuicijos ar patirties.
Nevienareikšmiai ir rizikos:
– **Neteisingumo galimybė:** Pernelyg didelė priklausomybė nuo algoritmų prognozių gali stigmatizuoti asmenis ir bendruomenes, vedančią į neteisingą profiliavimą.
– **Interpretacijos įgūdžių trūkumai:** Teisėsaugos darbuotojams būtina gauti tinkamą mokymą, kad teisingai interpretuotų DI sukurtas įžvalgas, nes neteisinga interpretacija gali sukelti prastus sprendimus.
– **Technologiniai apribojimai:** Modelio priklausomybė nuo duomenų kokybės ir prieinamumo reiškia, kad netikslumai duomenyse gali sukelti klaidingas prognozes.
Apibendrinant, nors „Déjà Vu” DI modelis turi potencialą transformuoti nusikaltimų prevencijos ir intervencijos strategijas, jis taip pat kelia esminius klausimus apie etiką, teisingumą ir technologijos vietą viešajame saugume. Nuolatinis diskursas bus itin svarbus formuojant, kaip tokie įrankiai gali būti naudingi, nepažeidžiant individualių teisių.
Daugiau įžvalgų apie naujas technologijas teisėsaugos srityje rasite Tech Xplore.
The source of the article is from the blog trebujena.net