Dirbtinio intelekto (DI) poveikis sparčiai plečiasi, darant įtaką įvairioms sektoriams ir verčiant įmones priimti strateginius sprendimus. Kai organizacijos žengia į vis augančią DI aplinką, joms kyla esminis klausimas: ar jos turėtų tobulinti esamas komandas ar ieškoti išorės ekspertų, kad būtų skatinamos DI iniciatyvos?
Pasaulinė DI konsultavimo paklausa, prognozuojama, kad iki 2025 metų sieks 72,5 milijardo dolerių, daugelį verslų verčia galvoti apie didesnes investicijas į DI sprendimus. Žymus procentas įmonių ruošiasi skirti daugiau išteklių kitais metais, kas rodo augantį troškimą gauti ekspertų patarimų. Analitikai pabrėžia, kad nors išorinių konsultantų samdymas suteikia momentinį prieigą prie specializuotų įgūdžių, svarbių projektų spartinimui, tai dažnai siunčia integracijos iššūkius. Įmonės turi užtikrinti, kad išorinės žinios efektyviai susijungtų su vidinėmis komandomis, kad būtų išvengta ateities priklausomybės.
Kai kurie pramonės lyderiai pasirinko kitokį požiūrį. Kibernetinio saugumo valdymo bendrovės bendraįkūrėjas sutelkė dėmesį į specializuotos vidaus komandos kūrimą aplink DI eksperimentavimą, siekdamas greitų patobulinimų, nekurdamas didelės departamento. Skatindami inovacijas iš vidaus, jie sėkmingai automatizavo darbo intensyvias procesos, didindami veiklos efektyvumą.
Šis hibridinis požiūris, derinantis vidaus talentų plėtrą su strategine išorine bendradarbiavimu, pasirodė esantis efektyvi strategija. Nepaisant to, daugelis įmonių vis dar susiduria su įgūdžių trūkumu, todėl specialistai rekomenduoja verslams priimti šią mišrią strategiją, kad optimizuotų savo DI investicijas.
Strategijos kūrimas DI augimui organizacijose: Naršymas naujomis ribomis
Kai dirbtinio intelekto (DI) įtaka gilėja įvairiuose sektoriuose, organizacijos susiduria su užduotimi kurti išsamas strategijas, kad efektyviai integruotų DI į savo veiklą. Be to, kad būtų svarstoma, ar tobulinti esamas komandas, ar samdyti išorinius ekspertus, sprendimų priėmėjai taip pat turi apsvarstyti daugybę veiksnių, kurie daro įtaką jų augimui DI aplinkoje.
Esminiai klausimai ir atsakymai
1. Kokias pagrindines kompetencijas organizacijos turėtų prioritetiškai plėtoti kuriant DI komandas?
Organizacijos turėtų koncentruotis į talentų, turinčių tvirtą pagrindą duomenų moksle, mašininio mokymosi ir programinės įrangos inžinerijos srityse, samdymą. Žinios apie debesų kompiuteriją ir etinio DI praktikų supratimas taip pat yra svarbūs, užtikrinant ne tik funkcionalumą, bet ir atitiktį bei atsakingą naudojimą.
2. Kaip organizacijos gali įvertinti investicijų grąžą (ROI) DI iniciatyvoms?
ROI matavimas gali būti sudėtingas, tačiau organizacijos gali pradėti nustatydamos aiškias KPI, susijusias su DI projektais. Tai gali apimti tokius rodiklius kaip padidėjusi efektyvumas, sumažėjusios išlaidos, padidėjusi klientų pasitenkinimas arba pajamų augimas, kylantis iš DI paremti strategijų.
3. Kokie geriausi praktiniai metodai skatinant DI orientuotą kultūrą?
Skatinant inovacijų kultūrą būtina propaguoti nuolatinį mokymąsi, siūlyti mokymo programas ir būti atvirais nesėkmei kaip mokymosi galimybei. Organizacijos turėtų aktyviai įtraukti darbuotojus visais lygiais į DI projektus, siekdamos kurti nuosavybės ir bendradarbiavimo jausmą.
Esminiai iššūkiai ir ginčai
Vienas iš pagrindinių iššūkių DI augimo strategijose yra pasipriešinimas pokyčiams organizacijose. Darbuotojai gali jausti grėsmę DI technologijoms, baimindamiesi dėl darbo vietų praradimo. Be to, taip pat egzistuoja nuolatiniai ginčai dėl duomenų privatumo ir etinio DI įdiegimo, todėl daugelis organizacijų kritiškai vertina, kaip jos renka ir naudoja duomenis, užtikrindamos atitiktį tokioms taisyklėms kaip GDPR.
Dar vienas reikšmingas iššūkis yra besitęsiantis įgūdžių trūkumas darbo rinkoje. Daug organizacijų sunkiai randa kvalifikuotų DI profesionalų, ginčydamos augimo trajektoriją savo DI iniciatyvoms. Šis trūkumas dažnai priverčia įmones agresyviai varžytis dėl riboto talento, didinant sąnaudas.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai:
1. Geresnis sprendimų priėmimas: DI gali greitai analizuoti didelius duomenų kiekius, leidžiančios organizacijoms priimti informuotus sprendimus remiantis prognozavimo analitika.
2. Padidėjusi efektyvumas: Automatizavus rutininį darbą, darbuotojai gali sutelkti dėmesį į strateginius veiksmus, prisidedančius prie didesnio bendro produktyvumo.
3. Konkurencinis pranašumas: Ankstyvieji DI technologijų naudotojai gali aplenkti konkurentus, užimdami didesnes rinkos dalis ir nustatydami pramonės standartus.
Trūkumai:
1. Didelės pradinės išlaidos: DI sprendimų įdiegimas dažnai reikalauja didelių investicijų tiek technologijoms, tiek talentų įgijimui.
2. Per didelė priklausomybė: Organizacijos gali tapti priklausomos nuo DI sprendimų, kas sukelia pažeidžiamumą, jei tie sistemos nepavyksta arba sukelia klaidingus rezultatus.
3. Įgyvendinimo iššūkiai: DI integravimas į esamas sistemas gali būti sudėtingas, reikalaujantis didelių infrastruktūros ir protokolų pokyčių.
Kai įmonės strategizuoja DI augimą, jos turi naršyti šias sudėtingas situacijas, tuo pačiu metu daug dėmesio skirdamos etiškiems, tvariems ir įtraukiems praktikams. Suderinus DI iniciatyvas su bendrais verslo tikslais, bus svarbu nustatant ilgalaikės sėkmės kelią.
Daugiau įžvalgų apie DI versle ir strategiją galite rasti ekspertų šioje srityje šaltiniuose, pvz., Forbes arba tyrinėti novatoriškas strategijas per Harvard Business Review.
The source of the article is from the blog lisboatv.pt