Kevin Topolsky2024 m. rugsėjo 6 d. Europos Sąjunga, bendradarbiaudama su tokiomis valstybėmis kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Izraelis ir Moldova, pasirašė proveržį žymintį tarptautinį susitarimą. Šis susitarimas, vadinamas AI konvencija, nustato teisinius įsipareigojimus, skirtus reguliuoti dirbtinio intelekto technologijų naudojimą, prioritetą teikdamas žmogaus teisių apsaugai. Inicijatyvą remia Europos Taryba, kurią sudaro 46 valstybės narės.
AI konvencija papildo neseniai priimtą ES AI aktą, kuriame akcentuojama žmogaus teisių apsauga. Skirtingai nei ES teisės aktai, kurie reguliuoja AI vidaus rinką, Konvencija siekia įgyvendinti saugumo priemones asmenims, kuriuos paveikė AI technologijos tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.
Konvenciją, pradėtą rengti 2019 m. paskirta komisija, formavo ekspertai, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus. Europos Tarybos Dirbtinio intelekto komitetas galutinai parengė tekstą, leidžiantį signatarinėms vyriausybėms efektyviai įgyvendinti ir vykdyti jos nuostatas.
Buvo iškelti klausimai dėl kai kurių konvencijoje išdėstytų principų neaiškumo. Ekspertai įspėja, kad plačios interpretacijos gali leisti reikšmingus išimimus, ypač nacionalinio saugumo kontekste. Be to, konvencija pabrėžia, kad įmonės privalo vertinti AI poveikį demokratijai ir žmogaus teisėms, užtikrinant skaidrumą, kai vartotojai bendrauja su AI sistemomis, o ne su žmonių atstovais.
Piliečiai įgis teisę ginčyti AI priimtus sprendimus, kas žymi svarbų žingsnį link atsakomybės AI taikymuose.
Tarptautinė sutartis dėl AI technologijų pasirašyta siekiant apsaugoti žmogaus teises: plečiant ribas
2024 m. rugsėjo 6 d. pasaulio bendruomenė tapo liudininkė svarbaus momento technologijų valdymo srityje, pasirašant Tarptautinę sutartį dėl AI technologijų, dažnai vadinamą AI konvencija. Šią konvenciją inicijavo Europos Sąjunga kartu su tokiomis svarbiomis valstybėmis kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Izraelis ir Moldova, o šis susitarimas simbolizuoja kolektyvų įsipareigojimą reguliuoti dirbtinį intelektą (AI) taip, kad būtų laikomasi ir ginamos žmogaus teisės įvairiose srityse.
Platesnis konvencijos kontekstas
AI konvencija nėra izoliuota iniciatyva; ji veikia kartu su esamais teisės aktais, tokiais kaip ES AI aktas, padedanti tobulinti AI technologijų reguliavimo aplinką. Ji pabrėžia žmogaus centrinius aspektus dirbtiniame intelekte, siekdama apsaugoti asmenų teises sparčiai tobulėjant technologijoms. Šios konvencijos laikas sutampa su didėjančiu pasauliniu supratimu apie galimus AI sistemų pavojus, įskaitant šališkumą, dezinformaciją ir privatumo pažeidimus.
Konvencijoje sprendžiami svarbūs klausimai
Vienas iš labiausiai rūpimų klausimų, susijusių su konvencija, yra: Kaip bus stebima AI konvencijos įgyvendinimo eiga? Kiekviena pasirašusi tauta turi įsteigti reguliavimo instituciją, atsakingą už atitikties užtikrinimą ir tai, kad AI technologijos gerbtų žmogaus teisių standartus.
Kitas svarbus klausimas yra: Kokios mechanizmai egzistuoja, kad asmenys galėtų pranešti apie AI susijusias problemas? Konvencija numato teisę piliečiams apskųsti AI priimtus sprendimus, sudarydama teisinį kelią, kaip kontestuoti potencialiai žalingus ar neteisingus rezultatus, kylančius dėl algoritmų.
Iššūkiai ir ginčai
Nepaisant savo perversmo žyminčio pobūdžio, AI konvencija susiduria su keliomis problemomis. Viena ryškiausių problemų yra galimos reguliavimo persidengimo su kitais esamais teisės aktais ir direktyvomis. Tai gali sukelti painiavą tarp verslininkų ir trukdyti inovacijoms AI srityje. Be to, tęsiamos diskusijos dėl AI technologijų apibrėžties konvencijoje. Neaiškūs apibrėžimai gali sukurti spragų, kurios gali pakenkti numatytai apsaugai.
Kitas ginčytinas klausimas yra pusiausvyra tarp nacionalinio saugumo ir asmeninių teisių. Kritikai teigia, kad nuostatos, leidžiančios išimties nacionaliniam saugumui, gali būti piktnaudžiaujama, keldamos žmogaus teisių riziką valstybės saugumo vardu.
AI konvencijos privalumai ir trūkumai
Privalumai:
– Didinanti atsakomybę: Konvencija suteikia piliečiams galimybę ginčyti AI priimtus sprendimus, didindama atsakomybę už AI sistemas.
– Tarptautinis bendradarbiavimas: Įtraukdama kelias valstybes, konvencija skatina bendradarbiavimą ir nustato pasaulinį standartą AI valdymui.
– Žmogaus teisių apsauga: Akcentuoja pagrindinių teisių apsaugą sparčiai besivystančių technologijų akivaizdoje.
Trūkumai:
– Įgyvendinimo iššūkiai: Teisinių sistemų ir reguliavimo aplinkos įvairovė gali užkirsti kelią visiems signatarams taikyti vienodą konvencijos įgyvendinimą.
– Inovacijų slopinimo baimės: Kai kurie pramonės dalyviai nerimauja, kad griežti reguliavimai gali trukdyti inovacijoms ir apriboti AI technologijų teikiamas galimybes.
– Galimi neteisingi aiškinimai: Plati konvencijos kalba gali sukelti įvairius aiškinimus, kas gali pakenkti jos efektyvumui.
AI konvencija reiškia svarbų žingsnį link atsakingo AI plėtros ir taikymo. Kai pasaulis susiduria su etiniais dirbtinio intelekto technologijų klausimais, ši sutartis nustato svarbų precedentą būsimoms tarptautinėms sutarčių.
Daugiau informacijos ir atnaujinimų apie AI reguliavimus galite rasti Europos Tarybos svetainėje.
