Nepaisant įvairių Europos Komisijos nuo 2018 metų inicijuotų veiksmų skatinti dirbtinio intelekto (DI) ekosistemos plėtrą Europos Sąjungoje (ES), Europos Audito Rūmų ataskaita atskleidė neveiksmingumą lyginant su pasaulio lyderiais šioje srityje. Pastangos skatinti investicijas į DI nusilieka už JAV ir Kinijos pastangų, kur privačių sektorių investicijos ženkliai viršija ES skaičius.
Analizės įvertina, kad nuo 2018 iki 2020 m. investicijų skirtumas DI srityje tarp ES ir JAV daugiau nei dvigubai padvigubėjo, ES atsiliekant daugiau nei 10 mlrd. eurų. Kad įveiktų šį rūpestį, Komisija suformavo strategijas, skirtas suderinti DI plėtrą visose narių valstybėse. Tai apima politiką, skirtą tiriant DI rizikas, sukurdama reguliavimą ir masto investicijas. Tačiau šių priemonių orkestavimo bandymai susidūrė su koordinavimo su narių valstybėmis trūkumu ir sistemišku požiūriu į investicijų stebėseną.
ES susiduria su iššūkiais dėl globalios varžybos siekiant DI lyderystės. Privatūs sektoriaus investicijos vaidina esminį vaidmenį didinant sąjungos galimybes, ypač besiformuojančiose srityse, tokiomis kaip robotika, didžiųjų duomenų, debesų skaičiavimas, aukštos našumo skaičiavimas, fotonika ir neurologija. ES nustatė investicijų tikslus, apimantis tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus lėšas, siekiant 20 mlrd. eurų kasmet po 2020 m., planuojama didinti sąjungos finansavimą po to.
Nepaisant šių nuostatų, ES DI investicijų tikslai išliko neaiškūs ir nepasikeitė nuo jų įvedimo 2018 m., signalizuojant neatitikimą tarp ambicijų ir esamos strategijos efektyvumo. Nors padidėjo biudžeto asignavimai DI tyrimams, sinergijos tarp šių investicijų ir privataus sektoriaus trūkumas buvo ribojantis veiksnys. Siekdama įgyvendinti savo ambicijas, ES privalo ne tik tobulinti savo valdymo įrankius ir investicijų strategijas, bet ir geriau panaudoti tyrimų rezultatus komerciniam panaudojimui. Tai būtų esminis užtikrinti savo svarbą DI erdvėje iki 2030 m., kuomet siekia, kad 75% jos įmonių naudotų DI technologijas.
Svarbūs klausimai ir atsakymai:
1. Kodėl ES sunku konkuruoti pasauliniu mastu DI investicijose?
ES sunkumai gali būti priskiriami įvairiems veiksniams, įskaitant koordinavimo trūkumą su narių valstybėmis, nepakankamas ir neefektyvias investavimo strategijas, ir pastebimą atotrūkį tarp viešojo ir privataus sektorių investicijų, lyginant su pasaulio lyderiais, tokiais kaip JAV ir Kinija.
2. Kokių investicijų tikslų ES siekia DI srityje ir ar jie pasikeitė?
ES nustatyti investavimo tikslai siekia pasiekti 20 mlrd. eurų kasmetinį investavimą į DI iš abiems viešųjų ir privačių fondų po 2020 m. Tačiau šie tikslai išliko nepasikeitę nuo jų įvedimo 2018 m., kas rodo, kad ES strategija nepakankamai sutampa su greitu DI plėtros tempu ir globaliais konkurencijos aspektais.
3. Kokius iššūkius ES susiduria siekdama pasiekti DI lyderystę?
Iššūkiai apima minėtą investicijų atotrūkį, koordinavimo ir sisteminio metodo trūkumą, neaiškius investicijų tikslus ir tyrimų rezultatų nepakankamą panaudojimą komerciniams tikslams. Be to, reglamentai, kurių tikslas užtikrinti etišką DI plėtrą, galėtų veikti kaip gairė ir skatinimas greitai naujovėms, atsižvelgiant į jų įgyvendinimą.
Pagrindiniai iššūkiai ar ginčai:
1. Narių valstybių tarpusavio koordinavimas: Svarbus iššūkis yra užtikrinti sinergiją ir koordinavimą tarp ES narių valstybių siekiant suderinto ir efektyvaus DI investavimo strategijos įgyvendinimo.
2. Reglamentacija ir inovacijų pusiausvyra: ES žinoma dėl savo dėmesio privatumui ir etiniams standartams, pavyzdžiui, Bendroji duomenų apsaugos reglamentacija (GDPR). Balanso tarp griežtų DI reglamentų ir aplinką skatinančio inovacijų konteksto palaikymo suderinimas yra ginčytinas ir subtilus klausimas.
3. Viešųjų ir privačių sektorių investicijos: Aiškus skirtumas investicijų mastu ir greičiu tarp viešojo ir privataus sektorių, pastarasis yra laikomas nebesugebančiu derėtis su globaliniais konkurentais.
Privalumai ir trūkumai:
Privalumai:
– ES pabrėžimas etiško DI gali sukurti patikimesnę ir tvarią DI ekosistemą.
– Potenciali sinergija iš vieningo požiūrio galėtų suteikti tvirtą bendradarbiavimo pagrindą visoms narių valstybėms.
– Sąjungos finansavimo didinimas ateities metams rodo pasiryžimą įveikti esamus trūkumus.
Trūkumai:
– ES dabartinė strategija gali būti per griežta ir lėta prisitaikyti prie greitai besikeičiančių DI sektoriaus pokyčių.
– Neaiškūs investicijų tikslai ir veiksmingumo trūkumas gali lemti tolesnį atsilikimą nuo JAV ir Kinijos.
– Per daug reguliavimo gali potencialiai slopinti inovacijas ir atgrasyti privačių sektorių investicijas.
Norint giliau suprasti ES DI iniciatyvas ir pastangas, taip pat suprasti jų platesnę technologinio vystymosi strategiją, siūloma pasinaudoti oficialiais tinklalapiais, tokiais kaip Europos Komisijos skaitmeninė strategija Europos Komisija – Skaitmeninė strategija ir ataskaitomis iš Europos Audito Rūmų Europos Audito Rūmai. Šie nuorodos teikia autoritatyvų informacijos šaltinį šia tema ir yra naudingi tiems, norintiems giliau įsivertinti ES planus ir politiką dėl DI plėtros.
The source of the article is from the blog crasel.tk