Jaunas programuotojas vardu Ryuki Hayashi, 25 metų, buvo sulaikytas dėl kenkėjiškos programinės įrangos kūrimo, pasinaudojant savo kompiuterio ir išmaniojo telefono galimybėmis bei dirbtinio intelekto instrukcijomis, kurių jis įgijo praėjusiais metais kovo mėnesį. Jis sukūrė virusą, kuris šifravo duomenis taikomuose sistemuose ir po to reikalavo išpirkos. Tačiau policijos nepaskelbė jokių su šia kenkėjiška programa padarytų žalų.
Ryuki Hayashi pripažino savo nusikaltimus, atskleisdamas siekį gauti pelną iš išpirkos užpuolimų. Jis manė, kad dirbtinės intelektas leistų jam atlikti bet ką. Šis pareiškimas atkreipia dėmesį į besaugančią susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto piktybinio naudojimo.
Nors dirbtinio intelekto platformos, pvz., ChatGPT, sukuriamos su apsaugos priemonėmis, kad būtų išvengta nelegalių veiksmų skatinimo, vis tiek internete egzistuoja platformos, kuriose teikiama neribota informacija, kuri gali būti piktybiškai išnaudojama. Hayashi išnaudojo šią trūkumą, teikdamas vadovavimą dirbtinio intelekto platformai, nepasakęs savo piktybinių ketinimų kurti virusą. Jis taip pat internete ieškojo būdų gauti informaciją neteisėtais būdais.
Policija išsamiai tiria visas Ryuki Hayashi naudotas dirbtinio intelekto platformos funkcijas, siekdama geriau suprasti, kaip jis išnaudojo šią technologiją. Šis atvejis rodo augantį iššūkį, kadangi dirbtinis intelektas tampa lengviau pasiekiamas – būtina užkirsti jam kelią būnant kibernetinėje nusikalstamų veiklų sferoje, tuo pačiu skatinti jo naudojimą naudingiems tikslams.
Nors straipsnyje pateikta informacija apie Ryuki Hayashi sulaikymą dėl išpirkos programos kūrimo su dirbtinio intelekto pagalba, praleisti plačios konteksto detalių, susijusios su didėjančia kibernetiniu grėsmių keliais ir dirbtinio intelekto vaidmeniu kibernetinėje nusikalstamumo srityje. Štai keletas papildomų faktų, kurie yra svarbūs šiai temai:
– Išpirkos programų atakos yra reikšmingos grėsmės visame pasaulyje, nes daugelis organizacijų ir asmenų tampa aukomis. Pagal saugumo ataskaitas, pavyzdžiui, iš įmonių, tokių kaip „McAfee“ ir „Symantec“, išpirkos programų atakos tampa sudėtingesnės su technologijos pažanga.
– Dirbtinis intelektas turi potencialą greitai analizuoti didelius duomenų rinkinius, nustatyti programinės įrangos sistemų pažeidžiamumus ir automatizuoti atakas, kurios gali padaryti išpirkos programas dar galingesnes ir sunkiau gynybai prieš jas.
– Kilę etikos klausimai, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto galimybes būti naudojamam kenksmingais tikslais. Dvigrandį dirbtinio intelekto technologijų naudojimą sunku kontroliuoti ir reglamentuoti.
Svarbūs klausimai ir atsakymai:
K: Kaip dirbtinis intelektas gali prisidėti prie išpirkos programų kūrimo?
A: Dirbtinis intelektas gali analizuoti didelius duomenų kiekius, nustatyti pažeidžiamumus, automatizuoti procesus, pvz., sukurti Phishing el. laiškus ir netgi adaptuoti atakas konkrečioms taikinių grupėms, todėl tai galingas įrankis kibernetiniams nusikaltėliams.
K: Kokios priemonės galima įgyvendinti, kad būtų išvengta dirbtinio intelekto piktybinio naudojimo kibernetinėje nusikalstamumo srityje?
A: Priemonės apima stiprinti dirbtinio intelekto valdymą, įgyvendinti etikos dirbtinio intelekto karkasus, gerinti kibernetinio saugumo gynybą bei stiprinti bendradarbiavimą tarp pramonės, policijos ir reglamentavimo institucijų.
Pagrindiniai iššūkiai ir kontroversijos:
– Inovacijų ir saugumo pusiausvyra: Užtikrinimas, kad dirbtinio intelekto technologijos būtų tobulinamos, bet ne piktybiškai naudojamos nusikalstamoms veikloms.
– Reglamentavimas ir priežiūra: Tinkamų reglamentavimo karkasų sukūrimas dirbtiniam intelektui nepažeidžiant inovacijų.
– Atskaitingumas: Nustatoma, kas yra atsakingas, kai dirbtinysis intelektas naudojamas neteisėtoms veikoms – ar tai yra dirbtinio intelekto įrankių kūrėjai, naudotojai ar abu.
Privalumai ir trūkumai:
Privalumai:
– Dirbtinio intelekto tobulinimas gali privesti prie ženkliausių kibernetinio saugumo iššūkių sprendimų, pagerinant grėsmių aptikimo ir reakcijos laiką.
– Dirbtinio intelekto technologijos gali paskatinti inovacijas, efektyvumą ir ekonominį augimą įvairiose pramonės šakose.
Trūkumai:
– Dirbtinį intelektą gali panaudoti kibernetiniai nusikaltėliai, kad vykdytų sudėtingesnes, taikinamas ir efektyvesnes kibernetines atakas.
– Gali būti stokojama tinkamų apsaugos ir etikos gairių, skirtų sutrukdyti dirbtinio intelekto piktybiniam naudojimui.
Siūlomi susiję nuorodai:
– Kibernetinės nusikalstamos veikos informacija iš INTERPOL
– Kibernetinės saugumo įžvalgos iš „Microsoft“
– IBM Saugumas
Trumpai tariant, nors Ryuki Hayashi sulaikymas nagrinėja individualų dirbtinio intelekto neteisėtumo atvejį, jis akcentuoja nuolatinę įtampos sritis tarp dirbtinio intelekto pažadų ir pavojų kibernetinio saugumo srityje. Užtikrinant, kad dirbtinio intelekto privalumai būtų išnaudojami, neleidžiant naujoms kibernetinio nusikalstamumo formoms, išlieka svarbus globalus iššūkis.
The source of the article is from the blog dk1250.com