Lidia Perska
Pastaraisiais metais OpenAI gavo didelį dėmesį dėl savo novatoriškų pažangų dirbtinio intelekto technologijose. Tačiau ne visi yra susipažinę su intriguojančia istorija, kurią dalijasi pirmaujanti dirbtinio intelekto tyrimų laboratorija ir įtakingas technologistas, Elonas Muskas.
Įkurta 2015 metų gruodį, OpenAI turėjo ambicingą tikslą užtikrinti, kad dirbtinis bendras intelektas (AGI) naudotųsi visos žmonijos labui. Ypatinga faktas apie jos kilmę yra tas, kad Elonas Muskas, „Tesla“ ir „SpaceX“ generalinis direktorius, buvo vienas iš įkūrėjų ir pradiniu vizionieriumi, prisidėjusiu prie OpenAI kūrimo. Muskas tikėjo, kad svarbu plėtoti dirbtinį intelektą saugiu ir visuomenei naudingų būdu.
Kartu su kitais žymiais veikėjais, tokiais kaip Sam Altman ir Greg Brockman, Muskas pasiryžo skirti dideles finansines lėšas ir paramą šiai ne pelno siekiančiai tyrimų organizacijai. Iš pradžių OpenAI misija buvo kurti dirbtinį intelektą, kuris teigiamai prisidėtų prie visuomenės, sutelkiant dėmesį į skaidrumą ir bendradarbiavimą.
Tačiau 2018 metais Muskas atsistatydino iš OpenAI valdybos, nurodydamas galimus interesų konfliktus, atsižvelgiant į jo darbą su „SpaceX“ ir „Tesla“, kurios abi taiko dirbtinio intelekto technologijas. Nepaisant savo pasitraukimo, jis išliko tvirtas atsakingo dirbtinio intelekto plėtros šalininkas, nuolat išreiškiantis susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto saugumo.
Elono Musko ankstyvas dalyvavimas OpenAI pabrėžia jo gilų susidomėjimą dirbtiniu intelektu ir technologijomis, kurios pirmiausia laikosi etinių principų. Jų bendra istorija akcentuoja įsipareigojimą užtikrinti, kad dirbtinio intelekto plėtra būtų žmonijai naudinga, kas ir toliau rezonuoja technologijų bendruomenėje.
Neatskleistas Elono Musko pasitraukimo iš OpenAI poveikis
Elono Musko dalyvavimas OpenAI nebuvo tik laikinas susidomėjimas; jis sukūrė pagrindą kai kuriems reikšmingiausiems pažangoms dirbtinio intelekto srityje. Tačiau kas užfiksuota po Musko pasitraukimo kelia svarbius klausimus apie skaidrumą, etines aplinkybes ir dirbtinio intelekto plėtros kryptį.
Po to, kai 2018 metais Muskas paliko OpenAI valdybą, jo pasitraukimas nedviprasmiškai buvo reikšmingas pokytis OpenAI veiklos požiūryje. Organizacija galiausiai perėjo iš grynai ne pelno siekiančios organizacijos į „riboto pelno“ bendrovę, o tai sukėlė diskusijas apie jos laikymąsi pradinės misijos. Kritikai kelia klausimą, ar šis pokytis nesumažina įsipareigojimo naudoti visai žmonijai ar labiau linksta link pelno siekimo motyvų.
Koks šis organizacinis pokytis turi poveikį pasaulinei bendruomenei? Pereinant prie riboto pelno modelio, galima paveikti dirbtinio intelekto saugumą ir prieinamumą. Nors tai leidžia OpenAI pritraukti daugiau investicijų ir talentų, kyla klausimų, ar inovacijos, atsiradusios iš dirbtinio intelekto technologijų, išliks skaidrios ir prieinamos visiems, kaip iš pradžių buvo pažadėta.
Be to, kyla klausimų dėl dirbtinio intelekto plėtros konkurencinės aplinkos. Su galingais technologijų milžinais ir įvairiais etiniais standartais visame pasaulyje, ar šis modelis nesumažina atotrūkio tarp technologijų pažangiu šalių ir tų, kurios atsilieka? Šie klausimai pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo ir reguliavimo būtinybę, kad dirbtinio intelekto potencialas būtų panaudotas teisingai.
Musko pasitraukimas ir OpenAI vėlesni pokyčiai pabrėžia subtilų balansą tarp inovacijų ir etinės atsakomybės. Kai kiti technologijų novatoriai įžengia į dirbtinio intelekto lenktynes, pasaulis stebės atidžiai, ar bus išlaikytas įkūrimo pažadas, kad dirbtinis intelektas bus naudingas visiems.
